Institute of Management and Psychology

Kaip bendrauti su sunkiai sergančiais?

Kaip bendrauti su sunkiai sergančiais?

© Doc. Dr. Aistė Diržytė

UAB Vadybos ir psichologijos institutas

 

mandala-hands.jpg

Daugelis žino, ką reiškia fizinis arba psichinis skausmas, tačiau mokslininkai išskiria ir dar vieną skausmo rūšį – socialinį skausmą. Socialinis skausmas – tai skausmas, kylantis dėl tarpasmeninių santykių. Jį žmogus patiria, kai jaučiasi nesuprastas, atstumtas, apleistas arba nereikalingas. 2003 m. Matthew Lieberman ir Naomi Eisenberger atliko tyrimus, kuriais nustatė, kad stiprus ir ilgai trunkantis socialinis skausmas gali susargdinti net jauną ir sveiką žmogų. Socialinis skausmas pavojingas ir tuo, kad susirgus labai apsunkina sveikimą. 

Ar jaučiu socialinį skausmą?

 Kaip atpažinti, ar jaučiate socialinį skausmą? Jei žmogui atrodo, kad jis artimiesiems dėl ligos tampa našta, jei asmuo mano, kad kiti visiškai nesupranta jo išgyvenimų, – tai reiškia, kad žmogus patiria socialinį skausmą. Socialinį skausmą gali patirti ne tik ligonis, bet ir jo artimieji. Tokiu atveju artimieji, bendraudami su ligoniu, bus labai pasimetę, vengs kalbėti kai kuriomis temomis, bandys nureikšminti situaciją arba, priešingai, labai sutirštins spalvas, katastrofizuos įvykius. Artimųjų socialinis skausmas didėja tada, kai jie suvokia negalintys palengvinti kovos su liga ar kentėjimo tam, kurį brangina. 

Kaip įveikti socialinį skausmą? 

Pirmasis žingsnis įveikiant socialinį skausmą – pripažinti, kad jis yra. C. Snyder teigimu, labai gerai, jei asmuo gali su kuo nors apie tai pasikalbėti – geru draugu, šeimos nariu, psichologu. Kai kuriems asmenims gali padėti malda, dienoraščio ar poezijos rašymas, muzika, meninė - kūrybinė veikla. Įveikiant socialinį skausmą, labai svarbu nustatyti, iš kur jis kyla, kas jį skatina. Pavyzdžiui, viena ligonė pasijuto nereikalinga artimiesiems, kai jie pradėjo trumpinti apsilankymų ligoninėje laiką. 

Socialinio skausmo šaltiniai 

Nebūtinai socialinį skausmą sukelia kitų žmonių elgesys. Žinoma, mes atidžiai stebime žmones, jų elgesį, veido išraišką, balso toną, ir pagal tai sprendžiame apie požiūrį į mus ir santykį su mumis, tačiau kartais mūsų sprendimai gali būti klaidingi. Tarkime, šeimos narys ateina Jūsų aplankyti, bet beveik visą apsilankymo laiką kalbasi ne su Jumis, o su palatos kaimynu arba kitu Jus lankančiu asmeniu. Jei toks elgesys nuolat kartojasi, turbūt pradėsite manyti, kad lankydamasis ligoninėje Jūsų šeimos narys tik atlieka pareigą, o Jūsų išgyvenimai jam nerūpi. Tai gali būti klaidinga išvada. Jis taip gali elgtis todėl, kad jaučiasi visiškai bejėgis Jums padėti, ir pats patiria didelį socialinį skausmą.

Minčių galia 

Kognityvinės terapijos pradininko A. Becko teigimu, mintys turi didelę galią. Pozityvus požiūris į gyvenimą gali sumažinti socialinį skausmą. Visgi yra atvejų, kai be kito pagalbos socialinio skausmo neįmanoma sumažinti. Žmogus nėra atskira sala vandenyne, jis susietas su kitais. Pasak R. Twycross, ligoniai ir jų artimieji gali padėti vieni kitiems sumažinti socialinį skausmą. Tam reikalinga laikytis „atvirumo taisyklių“: žmogus turi būti atviras sau pačiam, ir atviras kitam. Atvirumas reiškia, jog nebijome kitam ir sau pasakyti, ką jaučiame, dėl ko nerimaujame, ką branginame. 

Kaip elgtis su ligoniu? 

Onkologinės diagnozės sužinojimas daugeliui žmonių kelia beviltiškumo, gilaus liūdesio išgyvenimus. Ligoniui ir jo artimiesiems svarbu atminti, kad kai kurių lokalizacijų onkologinė liga gali būti 90% išgydoma, be to, ji turi stadijas: I-II stadijos nerizikingos gyvybei ir gali būti 100% kontroliuojamos. Mokslinėje literatūroje aprašyta daugybė atvejų, kai pasveikstama net tada, jei liga progresavusi į IV stadiją. Taigi, nepatartina drauge su diagnozės išgąsdintu ligoniu pasinerti į kalbas apie mirtį. Kita vertus, tokių temų nereikia bijoti. Jei ligonis nori apie tai kalbėti ir išreikšti savo išgąstį, tegu ir nepagrįstą, - leiskite tai daryti.

 Tiesiog būkite šalia 

Daugelis žmonių, atėję lankyti ligonių, nežino, kaip elgtis. Jei atėjęs į ligoninę manysite apie situaciją ar ligonį geriau arba blogiau, negu yra iš tikrųjų, galite pakenkti – dėl netinkamo bendravimo sergančiajame liks kartėlis, gilus nusivylimas Jūsų sugebėjimu jį suprasti, ir jis pradės jausti socialinį skausmą. Susidūrimas su kančia ir Jus patį gali įtraukti į liūdesio, bejėgiškumo, sielvarto liūną. Taigi, jei atėjęs į ligoninę nežinote, ką sakyti, kaip padrąsinti ar paguosti – tiesiog būkite šalia. Būkite šalia ne tik fiziškai, bet visa savo širdimi. 

Atpažinkite ligonio poreikius 

Ligoniai turi ne tik fizinius poreikius, kuriais reikia pasirūpinti. 1998 m. Pasaulinė Sveikatos Organizacija apibrėžė onkologinių ligonių psichologinius  poreikius. Tai noras jaustis saugiai, noras jaustis reikalingu, noras dalintis jausmais žmogiškuose ryšiuose,  noras suprasti ligą, savo situaciją ir noras būti kito suprastu, noras būti priimamu nežiūrint nuotaikos, socialumo, išvaizdos, noras turėti galimybę pačiam “duoti”, spręsti, noras atvirai bendrauti. Bendraudami su ligoniu, pasirūpinkite jo psichologiniais poreikiais.

Kaip elgtis su artimuoju? 

Kartais atsitinka taip, jog pačiam ligoniui tenka raminti savo artimuosius. Ligonis mato jų pasimetimą bei nerimą, ir ima vengti kalbėti tai, kas galėtų nuliūdinti šeimos narį. Matydamas prislėgtus artimuosius ligonis gali net pradėti nerimauti dėl jų ateities. Visgi bėgti nuo savo minčių ar jausmų nėra gerai. Išreikškite juos. Liga yra išbandymas Jums ir Jūsų artimajam. Būkite atviri vienas kitam, dalinkitės meile ir emocine šiluma. Tai ne tik palengvins socialinį skausmą, bet ir padės įveikiant susirgimą.

Vadybos ir psichologijos institute konsultuoja klinikinė psichologė Doc. Dr. Aistė Diržytė, kuri yra Tarptautinės pozityviosios psichologijos asociacijos narė, turi penkiolikos metų praktinio darbo patirtį ir jau dvylika metų dėsto universitete. Norintys užsiregistruoti konsultacijai gali rašyti adresu info@vipinstitutas.lt , ir Jums bus pranešta apie galimą artimiausio susitikimo datą.