Institute of Management and Psychology

Kaip bendrauti su nesuprantančiais?

Kaip bendrauti su nesuprantančiais?

© Doc. dr. Aistė Diržytė

UAB Vadybos ir psichologijos institutas

 

Untitled.jpgPadavime apie Babelio bokštą, kuris aprašytas Senajame Testamente, pasakojama, kad po pasaulio tvano žmonės kalbėjo viena kalba. Iš puikybės jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, tačiau už išdidumą buvo Jahvės nubausti − prabilo skirtingomis kalbomis, negalėjo vienas kito suprasti, tad bokštas liko nepastatytas.

Babelio bokštas

Senojo Testamento istorija apie Babelio bokštą primena labai svarbią tiesą: jei žmonės vieni kitų nesupranta, jei yra per daug išdidūs, jie kartu negali sukurti kažko ypatingo, ką sukurtų, jei suprastų vieni kitus. Daugelio didžiųjų konfliktų, nesusipratimų, skyrybų, net karų priežastis – per menkas kito žmogaus arba žmonių grupės supratimas, neįsijautimas į kito pasaulį. Pabandykite prisiminti, kiek kartų per savo gyvenimą Jūs pats jautėtės nesuprastas. Galbūt daugybę? Kokia buvo priežastis? Ir kaip dėl to jautėtės? O kiek kartų Jūs pats nesupratote kitų?

Kodėl žmonės kartais nesupranta vieni kitų? Tėvai nesupranta vaikų, vaikai – tėvų, vyrai nesupranta moterų, moterys – vyrų, vienos tautybės atstovai nesupranta kitos tautybės atstovų, darbdaviai nesupranta darbuotojų, mokytojai nesupranta mokinių, gydytojai - pacientų... Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Lygiai taip pat būtų galima išvardinti ir daugybę priežasčių, kodėl žmonės vieni kitų nesupranta.

Martino Buberio istorija

Kartą žinomą filosofą Martiną Buberį aplankė studentas, kuris atrodė prislėgtas ir nusiminęs, ir paprašė pagalbos. Filosofas mielai sutiko studentui padėti ir pasiteiravo, su kokiu klausimu šis atėjęs. Studentas atsakė, jog žmogaus egzistencija, kurioje tiek daug kančios, jam pradėjusi atrodyti beprasmė. Kadangi Martinas Buberis buvo geras žmogus, jis labai nuoširdţiai studentui pradėjo pateikinėti filosofinius argumentus, pagrindžiančius egzistencijos prasmę. Jis kalbėjo remdamasis autoritetais, logika, savo paties įžvalgomis, o kai baigė kalbėti, jam atrodė, kad atsakė į studento klausimą, ir patenkintas atsisveikino. Nepraėjus nė dešimčiai minučių po pokalbio studentas savo kambarėlyje pasikorė. Tai šokiravo filosofą. Jis suprato, kad žmonių santykiuose svarbiausia ne savo protingumo rodymas, ne „Aš ir Tai (beasmenė informacija)", bet įsijautimas į kitą, maksimalus siekimas būti su kitu žmogumi „čia ir dabar". Nuo tada Martinas Buberis pradėjo plėtoti savo garsiąją „Aš ir Tu" koncepciją. Iš šios istorijos galime pasimokyti, kad net geranoriškai nusiteikęs žmogus ne visada gali suprasti kitą. Norėdami suprasti kitą, turime maksimaliai stengtis įsijausti į kito pasaulį ir pamatyti situaciją taip, kaip ją mato kitas ţmogus.

Vienos poros istorija

Kartą konsultacijai kreipėsi pora, kuri buvo ant skyrybų slenksčio. Vyras buvo suradęs naują draugę, su kuria jis jautėsi suprastas ir „galėjo būti savimi", taigi, greičiau troško išsiskirti su jo „nesuprantančia" žmona. Tiesa, žmoną jis „kadaise mylėjo", abu turi vaikelį, tačiau dabar vyras emociškai nebegali pakelti situacijos, kad yra nesuprastas. Kaip skyrėsi abiejų moterų elgesys? Naujoji draugė parodydavo susižavėjimą tais pačiais dalykais, kurie žavėjo ir jį, naujoji draugė jam pritardavo net beprotiškiausiuose sprendimuose, naujoji draugė nekritikavo ir nezirzė, kad jis kažką daro ne taip. O kokia buvo žmona? Priekabi, kritikuojanti, narcisistiškai išsakanti savo nuomonę, nepritarianti jo laisvalaikio pomėgiams, paţeminanti jį kartais draugų akyse, nuolat vakarais skaudančia galva... Kitaip tariant, su ja jis jautė įtampą, jam buvo negera. Ar žmogus, kuris myli, darys kaţką, kad kitam būtų negera? Vargu. Taigi jis jautėsi nesuprastas ir buvo padaręs išvadą, kad toks žmonos elgesys reiškia, jog ji jo nemyli. O ką manė žmona? Jai atrodė, kad jis per mažai jai skiria dėmesio, kad jam labiau rūpi jo draugai, o ne šeima, kad jis beveik visai nesirūpina buitiniais reikalais, kurių našta sunkiai užgulusi jos moteriškus pečius, kad ji turi rūpintis juo kaip vaiku, taigi, jaučia apmaudą, kai jis tik lovoje „prisimena esąs vyras"... Du žmonės, kurie kadaise pasižadėjo vienas kitą mylėti, jautėsi vienas kito nesuprasti ir nusivylę. Ko reikia, kad taip neatsitiktų?

Jei jaučiuosi nesuprastas

Jei jaučiatės nesuprastas, bendriausia prasme priežastis labai paprasta – Jūs ir kitas žmogus skirtingai matote pasaulį (save, situaciją, kitą). Taip gali būti todėl, kad Jūsų skirtinga patirtis, gyvenimo istorija, vertybės. Ką daryti, jei dėl to liūdna, neramu, pikta? Ar yra kokia nors išeitis?
1 principas: Gerbkite kito požiūrį. Kiekvienas ţmogus turi teisę į nuomonę. Ši teisė yra net įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnyje kaip „minties laisvė". Įsisąmoninkite, kad kiekvienas žmogus sprendžia „pagal savo supratimo lygį", intelektą, išsiauklėjimą, kultūrinę aplinką. Nesmerkite kito žmogaus, jeigu jis „siauresnių pažiūrų", „vadovaujasi nelogiškais argumentais". Tiesiog jis taip mato pasaulį. Geriau paanalizuokite, kodėl jis pasaulį mato būtent taip.
2 principas: Stenkitės pats suprasti kitą. Ne visiems lengva suprasti šventojo mintį: „Dieve, duok, kad norėčiau ne pats būti suprastas, bet suprasti". Psichologiniu požiūriu, tokia mintis iš pirmo žvilgsnio atrodytų, švelniai tariant, truputį mazochistinė. Kaip gi galima norėti būti nesuprastu? Panagrinėjus giliau, atsiskleidžia labai svarbi tiesa. Kuo labiau mes patys stengiamės kitą suprasti, tuo pagarbiau ir švelniau sugebame elgtis su kitu. O pagarbiai ir švelniai elgdamiesi, patys paskatiname kitus labiau gerbti mūsų nuomonę bei pasistengti mus suprasti.
3 principas: Kitam suprantamai ir pagarbiai išsakykite savo poziciją. Kartais ţmonės vieni kitų nesupranta, nes per maţai kalbasi arba per maţai aiškiai išsako savo poziciją. Jeigu norite jaustis suprastas – nesitikėkite, kad ţmonės „telepatiškai" ţino, ką mąstote, kokie Jūsų poreikiai, kas Jums patinka arba ne. Būkite sąţiningas, aiškiai išsakydamas savo mintis, jausmus, norus, galimybes. Padėkite kitam suprasti, kas Jums svarbu, kaip Jūs pats matote pasaulį.
4 principas: Mylėkite save ir kitą. Kad jaustumėtės gerai, net jeigu ir kas nors Jūsų nesupranta, pirmiausia turite mylėti pats save. Kodėl? Todėl, kad yra, kas Jus myli ir tikrai supranta, net kai nesuprantate pats savęs. Šiam visa suprantančiajam 139 psalmėje karalius Dovydas kalbėjo: „Ištyręs esi mane, Dieve, pažįsti, apglėbęs iš priekio ir nugaros pusės, laikai ant manęs savo ranką". Ši ranka – ant kiekvieno iš mūsų – yra pagrindas pasistengti geriau suprasti vieniems kitus.

Vadybos ir psichologijos institute konsultuoja klinikinė psichologė Doc. Dr. Aistė Diržytė, kuri yra Tarptautinės pozityviosios psichologijos asociacijos narė, turi penkiolikos metų praktinio darbo patirtį ir jau dvylika metų dėsto viename iš Lietuvos universitetų. Norintys užsiregistruoti konsultacijai gali rašyti adresu info@vipinstitutas.lt , ir Jums bus pranešta apie galimą artimiausio susitikimo datą.