Institute of Management and Psychology

Kaip išmokti jausti laisvę?

Kaip išmokti jausti laisvę?

© Dr. Aistė Diržytė

UAB Vadybos ir psichologijos institutas

 

god-light-spirituality.jpgKuris iš mūsų nepasiilgo be galo skaidrios ramybės? Kai širdyje šviesu, gyva, gera, lengva, tyra. Kai gyvenimas atrodo gražus iki graudumo, o tai, kas buvo sudėtinga, tampa paprasta ir aišku. Psichologai šią būseną vadina pozityviu afektu, o sukelia jį pozityvaus mąstymo procesai. Kokie jie yra? Ką reiškia patirti Himalajus savo širdyje?

Laisvės ilgesys

Himalajai – šiaurės Indijoje esantis kalnynas, kuris tęsiasi beveik pustrečio tūkstančio kilometrų. „Himalaya“ sudaro du sanskrito kalbos žodžiai: hima – „sniegas“ ir alaya – „namai“. Taigi Himalajai – „sniego namai“. Kuo jie traukia milijonus turistų, alpinistų, jogų, dvasinės ramybės ieškotojų? Himalajų išminčiai pasakytų: čia gali patirti, išgyventi vidinę laisvę, ramybę, širdies tyrumą ir išmokti labiau mylėti gamtą, kūriniją, Visatą. O kai išmoksti – siela ima krykštauti iš džiaugsmo, norisi gyventi. Jautiesi esąs Visatos dalis, mažas kalnų akivaizdoje, bet gražus savo prigimtimi. Esą dėl tokių ypatingų potyrių kai kurie žmonės tampa „priklausomi“ nuo kalnų – kartą juose pabuvę ir išgyvenę laisvę bei širdies šėlimą nori vėl ir vėl ten grįžti. Psichologai paaiškintų: pozityvus psichologinis afektas skatina norą pakartotinai išgyventi tą pačią emociją.

„Himalajų būsena“

Kaip jaučiamės grįžę iš kalnų? Kurį laiką gyvename prisiminimais, bet ilgainiui jie pradeda blėsti. Pagaliau ateina diena, kai vėl norisi visa esybe patirti laisvę, tikrumą, ramybę. O jeigu pabėgti į kalnus neįmanoma? Arba iš viso nėra tekę ten būti? Ar žmogus, kuris niekada nėra matęs kalnų, gali „pajusti Himalajus“ širdimi, net sėdėdamas savo kambarėlyje? Kas toji „Himalajų būsena“?

Plačiai atmerktos akys

Kaip jaučiamės atvykę į nepažįstamą vietą? Esame budrūs – atidžiai stebime aplinką, vaizdus, žmones, mums įdomūs garsai ir net kvapai! Gyvename plačiai atmerktomis akimis. Mėgaujamės dabartimi. Kitaip tariant, esame atviri patyrimui. Gėrimės peizažu, saulėlydžiais, saulėtekiais, spalvinga gamta ar miestais, įsidėmime žmonių veidus. O kokie būname kasdien? Ar yra tekę pagalvoti: „Oi, nepamačiau, kaip atėjo pavasaris“, „Jau vasara, bet juk visai neseniai buvo pilka“?.. Kodėl nepastebime, kaip bėga laikas? Ir nekantraudami laukiame atostogų, kai galėsime „sprukti“ prie jūros, į kalnus, ech... gal net į Himalajus, kur širdis jaučiasi laisva ir džiūgauja? Nuolankiai ir uoliai triūsiame dešimtis savaičių per metus vildamiesi, kad „truputį pakentėję“ galėsime ilsėtis. „Per aspera ad astra.“ Kaipgi kitaip... Ar tikrai?

Gyvenimas „čia ir dabar“

Psichologai teigia, kad per keliones daug stipriau suvokiame aplinką ir esame atviresni potyriams nei paprastą „rutininę“ darbo dieną. Todėl svečioje šalyje gali atrodyti „žolė žalesnė“, „saulėlydžiai spalvingesni“, „žmonės įdomesni“. Išvykę kitur ir atitrūkę nuo kasdienybės atsiveriame dabarties akimirkai. Gyvename „čia ir dabar“. O kai gyvename „čia ir dabar“, pastebime aplinkui save ir savyje gerokai daugiau spalvų. Taigi „Himalajų būsena“ yra visiško atvirumo geriems dalykams, kurie vyksta aplink mus ir mūsų viduje, būsena. Kad ją patirtum, nebūtina vykti į Himalajus.

Dzeniškas gyvenimas

Ar daug kam teko girdėti apie dzeną? Jeigu esate išsilavinęs žmogus ir kada nors domėjotės Rytų religijomis, žinote, kad dzenas – gyvenimo pagal tam tikras taisykles būdas. Kokios tos taisyklės? Gana protingos: daryk tik vieną darbą vienu metu, veik neskubėdamas ir susikaupęs, daryk tik tai, kas būtina, atsiduok tam visa širdimi, ilsėkis, kai norisi, turėk tikslą, šypsokis ir tarnauk kitiems, tegul kasdieniai darbai tampa meditacija, gyvenk paprastai. Kitaip tariant, gyvenk „čia ir dabar“. Kuo šios taisyklės žavi psichologus? Ogi tuo, kad taip galima patirti „Himalajų būseną“ savo kambarėlyje.

Kaip išmokti jausti laisvę?

Lietuvoje psichologinės literatūros apie tai, kaip išmokti „patirti Himalajus širdyje“, nėra labai daug. Vienas iš naujausių šaltinių – leidyklos „Svajonių knygos“ išleista amerikiečių psichologų knyga „Dzeniškas gyvenimas“. Perskaičius pavadinimą kyla mintis, kad ši knyga – tiems, kurie domisi joga, Rytų religijomis, meditacija, tiems, kuriems patinka sėdėti „lotoso“ poza ar vaikščioti nusiskutus plaukus ir viešai rodyti neprisirišimą prie šio pasaulio. Iš tikrųjų „Dzeniškas gyvenimas“ skirtas tiems, kurie yra labai užsiėmę, nuolat skuba ir nori išmokti ar bent pamėginti „patirti Himalajus širdyje“. Knygoje gausu paprastų atsipalaidavimo pratimų, savęs valdymo technikų, kurias galima išbandyti be specialisto pagalbos.

Žmoguje – ir Himalajai, ir prieglobstis, ir visas pasaulis

Tikriausiai prisimenate chrestomatinį XX amžiaus vokiečių rašytojo Hermanno Hessės kūrinį „Prieglobstis“. Autorius rašė: „Daugelį metų mane lydėjo karšta svajonė... Jos esmė: prieglobstis. Skirtingu laiku tas prieglobstis atrodė ne vienodai. Bet esmė ir prasmė liko ta pati. Vasarnamis užmiestyje ar laivo kajutė, trobelė Alpėse ar sodas Toskanojeprasmė ta pati: prieglobstis! Lyg kokia antraštė, apibūdinanti šį troškimą, buvo eilutė: Duok, pasauli, man ramybę.“ Kūrinio pabaigoje rašytojas pripažįsta, jog tikrasis prieglobstis yra ne Alpėse ar ant ežero kranto, bet žmogaus širdyje. Pozityviosios psichologijos krypties mokslininkai teigia, kad žmogus, išmokęs gyventi „čia ir dabar“, savyje gali atrasti ir Himalajus, ir prieglobstį, ir visą pasaulį. Tuomet jam nebereikėtų laukti rytojaus, atostogų, geresnių laikų. Juk vienintelė tikra akimirka ir geriausias laikas yra tik dabar.