Institute of Management and Psychology

Kaip ieškoti darbo?

Kaip ieškoti darbo?

Dr. Aistė Diržytė

 

alternative_to_handshaking_thumbsup.jpg Karjera, arba darbo, kuriuo būtum patenkintas, gavimas žmogui yra ne mažiau svarbu nei sutikti asmenį, kurį mylėtum ir būtum mylimas. Darbas, kuris mums patinka, ne tik atneša materialinę naudą, bet leidžia labiau džiaugtis gyvenimu. Galbūt esate savo aplinkoje matęs žmonių, kurie į darbą eina kaip į katorgą – nenorom ruošiasi rytais, ir lyg išsigelbėjimo laukia penktadienio. Ar taip įsivaizduojate savo svajonių darbą? Tikėtina, kad ne. Garsiausi pasaulio teisininkai, mokslininkai, menininkai, čempionai į savo darbus žvelgė ne kaip į prievolę, bet kaip į viliojantį, įdomų, pastangų vertą iššūkį. Būtent todėl jie tapo geriausiais. Karjeros specialistai teigia: jei tik norėsite – surasite savo svajonių darbą ir tapsite geriausias.

Tikiuosi, kad žemiau pateikiama informacija, kuri parengta remiantis žymių užsienio karjeros konsultantų darbais, bus vertinga ieškant ir surandant svajonių darbą.

Karjera: nuo ko pradėti?

Prieš pasakydami sau, jog sieksime karjeros, pirmiausia turime žinoti, kas yra karjera. Anksčiau buvo manoma, kad karjera – tai greitas, sėkmingas kilimas tarnyboje, susijęs su didėjančiu atlyginimu, aukštesniu statusu, prestižu. Dabar karjeros specialistai laikosi nuomonės, jog karjera – daugiau nei prestižinės pareigos ar didesnis atlyginimas, bet suradimas darbo, kurį malonu dirbti. Kodėl svarbu surasti darbą, kurį malonu dirbti? Pirmiausia todėl, kad nemėgiama veikla gali apkartinti gyvenimą. Ir antra, nemėgiamas užduotis mes atliekame prasčiau nei mums patinkančias. Taigi darbas, kurį nemalonu dirbti, bus ne tik našta mums patiems, bet ir neduos labai daug naudos organizacijai. Vadinasi, siekti karjeros – tai siekti realizuoti savo gebėjimus (žinoma, už mums priimtiną kainą).

Kodėl ne visi žmonės realizuoja savo gebėjimus? Tikriausiai pažįstate žmonių, kurie puikiai mokėsi mokykloje ar universitete, tačiau, baigę mokslus, dirba padavėjais arba išvis neturi darbo. Galbūt žinote ir tokių, kurie mokslų nesugebėjo baigti, bet užima stulbinančias direktorių, firmų prezidentų pareigas, ir duodami interviu spaudai su entuziazmu pasakoja, jog užsiima įdomiausia pasaulyje veikla. Kodėl taip yra?

Kas lemia karjerą?

Jei šį klausimą užduotumėte psichologams, ne visi psichologai Jums vienodai atsakytų. Pavyzdžiui, psichoanalitikai pasakytų, jog karjerą lemia patyrimas vaikystėje ir Jūsų pasąmonė. Jei jaučiatės menkavertis, Jūsų pasąmonė Jums kužda: „nieko nepasieksi; ką nors pasiekti galima tik per pažįstamus”. Tuo tarpu bihevioristai Jums paaiškintų, jog karjerą lemia Jūsų stebėti elgesio modeliai, išmokimas ir pastiprinimai. Tarkime, jei kelis kartus nesėkmingai bandėte ieškoti darbo, Jūs „išmokstate” bejėgiškumo, ir sau pasakote: man niekada nepavyks surasti darbo, kurio norėčiau. Būtent taip kai kurie baigusieji teisės mokslus tampa padavėjais. Humanistinės psichologijos atstovai pasakytų, jog karjerą lemia tikslai ir vertybės. Paskatinti teisininko karjerai gali tokios vertybės kaip teisingumas, tarnavimas žmogui ir visuomenei, o kai kuriuos – ir materialinės vertybės. Kognityvinės psichologijos požiūriu, karjerą lemia sugebėjimas konstruktyviai mąstyti, o surasti norimą darbą apsunkina įvairūs iracionalūs įsitikinimai. Ši psichologijos kryptis pasaulyje dabar laikoma pačia populiariausia, ir jos atradimais mes remsimės analizuodami sėkmingos karjeros prielaidas.

Apibendrinant daugelio psichologų, karjeros specialistų tyrinėjimus, galima pasakyti, jog karjerai įtaką daro sugebėjimas konstruktyviai mąstyti, savęs pažinimas, pasitikėjimas savimi, optimizmas, išsilavinimas, kitos savybės ir gebėjimai. Verta žinoti, jog kai kurie karjeros specialistai karjerą sieja su „individualios karjeros vadybos” išmanymu. Individualios karjeros vadyba – tai priemonių visuma, skirta “parduoti” save (darbuotoją) pageidaujamam  “pirkėjui” (darbdaviui) norima kaina ir norimomis sąlygomis. Šiuolaikinėmis laisvos rinkos ir konkurencijos sąlygomis individualios karjeros vadyba yra labai svarbi. Kiekvienam iš mūsų yra duota laisvė apsispręsti ir pasirinkti individualų karjeros kelią. Bet kaip jį pradėti? Daugelis psichologų atsakytų  – nuo SAVĘS PAŽINIMO. Pirmiausia reikalinga įsisąmoninti, koks esate žmogus, – ar Jums labiau patinka dirbti su žmonėmis, ar su informacija, ar Jums patinka organizuoti, o gal kūrybiškiausias esate, kai dirbate vienas. Taip pat reikalinga įsisąmoninti savo savybes, stipriąsias ir silpnąsias puses. Reikalinga pačiam suprasti, ar pasitikite savimi, ar mokate valdyti konfliktines situacijas, ar bendraudamas sugebate būti lankstus ir diplomatiškas. Tik kai pažinsite save, galima pradėti galvoti apie konkretaus darbo paiešką.

Savęs pažinimas

Kaip gi pažinti save? Žemiau pateikiami pratimai gali Jums padėti labiau pažinti save.

  • Išvardinkite savo asmenybės 5 stipriąsias savybes, kurios gali padėti siekti karjeros. Iliustruokite pavyzdžiais.
  • Išvardinkite savo asmenybės 5 silpnąsias savybes, kurios gali trukdyti siekti karjeros. Iliustruokite pavyzdžiais.
  • Paanalizuokite, kaip galėtumėte įveikti silpnąsias savybes, trukdančias siekti karjeros.

Savęs pažinimas apima ne tik savo asmenybės savybių įsisąmoninimą, bet ir įvairių įgūdžių, gebėjimų, darbo vertybių ir interesų pažinimą. Taigi savęs turime paklausti:

  • Koks aš esu (kaip žmogus ir potencialus darbuotojas)?
  • Ko aš noriu (kalbant apie darbą ir gyvenimą apskritai)?
  • Ką aš galiu (sugebu atlikti gerai)?

Psichologai teigia, jog savęs pažinimo visgi neužtenka, kad pavyktų rasti norimą darbą. Individualioje karjeros vadyboje, panašiai, kaip vadyboje apskritai, reikalingas ne tik “produkto” pažinimas, bet ir žavėjimasis juo. Juk jei vadybininkas nesižavi savo siūlomu “produktu” – ar galima tikėtis, kad juo susižavės kas nors kitas? Taigi turime ne tik pažinti save, bet ir save MYLĖTI. Jei nevertinsime savęs, vargu, ar galima tikėtis, kad mus įvertins kas nors kitas.

Savęs priėmimas

Kaip gi atpažinti, ar “mylime” save? Žemiau pateikiami pratimai gali Jums padėti atsakyti į šį klausimą.

Pažymėkite, su kuriais teiginiais sutampa Jūsų nuomonė:

  • Dažnai esu savimi nepatenkintas
  • Matau savyje daug trūkumų
  • Esu perdaug netobulas, kad man pavyktų gauti norimą darbą
  • Nepriimu savęs tokio, koks esu
  • Dažnai mintyse kritikuoju savo elgesį
  • Kiti yra žymiai gabesni už mane
  • Esu per jaunas/ per daug nepatyręs/ per mažai kvalifikuotas gauti gerą darbą

Jei Jūsų nuomonė sutapo daugiau kaip su 4 teiginiais – vadinasi, per mažai mylite save, ir tai gali tapti kliūtimi siekiant karjeros. Ką daryti? Pirmiausia, svarbu suprasti, jog tobulų žmonių nebūna, o Jūs esate unikalus ir nepakartojamas savo patyrimu. Jei jau gimėte šiame pasaulyje, vadinasi, turite kažkokią misiją. Pagalvokite, gal Jūsų misija susijusi su Jūsų karjera? Neteiskite ir nebauskite savęs už klaidas. Kas jų nepadaro? Atleiskite sau. Priimkite save tokį, koks esate. Tai labai svarbus individualios karjeros vadybos principas. Jis nereiškia, jog nereikia stengtis ir tobulėti, tačiau tai reikia daryti atsipalaidavus nuo savikritikos. Tiesiog mylėkite save.

Jei norėtumėte labiau save pažinti, suprasti, kokiam darbui esate tinkamas, ir koks darbas tiktų Jums, galima apsilankyti pas psichologus. Kvalifikuoti specialistai Jums suteiktų profesionalią pagalbą karjeros planavimo ir sprendimų priėmimo klausimais.

Bet dabar tarkime, kad jau pažinote save. Žinote savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, gebėjimus, įsisąmoninote, kaip reaguojate sudėtingose situacijose, kokie Jūsų tikslai, interesai, vertybės. Tarkime, kad su specialisto pagalba jau net sudarėte karjeros planą. Ką daryti toliau? Kitas svarbus žingsnis – kaupti informaciją apie darbo galimybes.

Karjeros informacijos bazės kūrimas

Sistemingas informacijos apie darbo pasiūlymus kaupimas labai svarbus norint išsirinkti tinkamiausią karjeros poziciją. Informaciją galite rinkti iš spaudos, interneto, personalo atrankos firmų interneto puslapių, darbą siūlančių firmų metinių ataskaitų knygų, kolegų, bendramokslių ir t.t. Kaupkite informaciją apie skirtingas karjeros galimybes ir darbo vietas. Rinkite informaciją apie tai, kokios žinios ir kokie sugebėjimai yra reikalingi siekiant sėkmės naujoje darbo vietoje. Išsiaiškinkite, kokios yra svarbiausios darbo užduotys, darbo sąlygos (darbo laikas, darbo aplinka, streso lygis), atlyginimas, galimybės tobulėti bei organizacijos ateities perspektyvos.

Kai kurie specialistai rekomenduoja sudaryti sąrašą šaltinių, kuriuose skelbiami darbo siūlymai, kad galėtumėte periodiškai juos tikrinti. Tikrindami šiuos šaltinius, anksčiau ar vėliau surasite Jus labai dominantį pasiūlymą.

CV ir Motyvacinio laiško rašymas 

Tinkamai parašyti Gyvenimo aprašymą (lot., Curriculum Vitae) arba CV – labai svarbu siekiant norimo darbo. Kodėl? Todėl, kad pateikdami darbdaviui arba atrankos specialistui savo CV, Jūs pateikiate savo “vizitinę kortelę”, ir rinkdamasis darbuotojus darbdavys pirmiausia vertins Jūsų CV. Įsidėmėtina, jog dėmesys bus kreipiamas ne tik į Jūsų gyvenimo faktus, bet ir tai, kaip jie pateikti. Būtent todėl CV turi būti rašomas ant labai gero balto popieriaus, be korektūros ar gramatikos klaidų, aiškiu lakonišku stiliumi, pabrėžiant pranašumus, išsilavinimą, darbinę patirtį, kalbų mokėjimą, darbo kompiuteriu įgūdžius ir t.t.

Motyvacinis laiškas taip pat labai svarbus norint gauti pageidaujamą darbą. Skaitydamas Jūsų motyvacinį laišką, darbdavys stengsis sau atsakyti į įvairius klausimus: Kodėl šis žmogus kreipiasi į mus? Ar jis gali būti naudingas mūsų organizacijai? Koks jis kaip asmenybė? Taigi prieš rašant motyvacinį laišką, pirmiausia reikia apgalvoti ir SAU atsakyti:

  • Kokias savybes, žinias ir įgūdžius galėčiau ir norėčiau pateikti “rinkai”?
  • Kuo mano savybės, sugebėjimai yra išskirtiniai, galintys sėkmingai konkuruoti “rinkoje”?
  • Kokia galėtų būti mano karjeros misija ir vizija?

Psichologai teigia, jog motyvacinį laišką galima pradėti rašyti tik tuomet, jei esate rimtai apsvarstęs pasirinkimą, norus bei galimybes, ir degate noru išbandyti jėgas. Sukurti motyvacinį laišką nėra lengva, nes dažnam neaišku, ką rašyti, ir nėra palengvinančių taisyklių (kaip, tarkime, rašant CV).  Specialistai pataria remtis šiais principais:

  • lapo viršuje nurodykite asmeninius bei kontakto duomenis (kaip ir CV);
  • nurodykite adresatą (kaip ir paprastas laiškas, jis turi būti skirtas konkrečiam asmeniui arba kompanijai);
  • nurodykite laiško parašymo datą;
  • jeigu laiškas parašytas atsiliepiant į darbo siūlymą, reikia nurodyti darbą ir pasiūlymo šaltinį (pvz., skelbimas „Lietuvos ryte”, pareigos, data);
  • laiško apimtis – nuo pusės iki vieno puslapio;
  • laiške turi būti pateikiama pagrindinė informacija apie Jus ir motyvai, kodėl šis darbas Jus sudomino;
  • laiškas turi būti pasirašytas;
  • laiške privalo nebūti gramatikos ar korektūros klaidų.

Žemiau pateikiamas trumpas motyvacinio laiško planas.

Motyvacinio laiško planas

  • Išdėstome, kaip sužinojome apie laisvą darbo vietą;
  • Išreiškiame norą tai vietai užimti;
  • Aprašome savo išsilavinimą ir darbinę patirtį, reikalingą konkrečioms pareigoms;
  • Pateikiame privalumų ir įgūdžių sąrašą;
  • Pateikiame “veiklos planą”;
  • Prašome paskirti susitikimo laiką, kurio metu suteiksime papildomos informacijos apie tai, kuo mūsų žinios praverstų organizacijai.

Dabar tarkime, kad tvarkingai sumaketuotus Gyvenimo aprašymą ir Motyvacinį laišką jau išsiuntėte darbdavio organizacijai arba personalo atranką atliekančiai kompanijai. Kas toliau? Laukiame pakvietimo pokalbiui.

Ruošimasis pokalbiui

Ruošimasis pokalbiui – labai svarbus etapas norint gauti pageidaujamą darbą. Karjeros specialistai teigia, jog daugelis žmonių ateina į pokalbį nepasiruošę, nemokėdami tinkamai prisistatyti, o tai gali nulemti nesėkmę ieškant „svajonių darbo”. Dėl nemokėjimo pateikti save, daugelis negauna darbų, kuriuos norėtų ir turėtų gauti. Tyrimai parodė, kad darbdaviai pokal­bio metu gana anksti priima sprendimą. Ry­šys, atsiradęs tarp darbdavio ir kandidato, lemia daugiau, nei kiti darbuotojo pasiekimai. Ruošdamiesi pokalbiui, galime pasinaudoti tyrimų rezulta­tais.

Tarkime, jau gavote pakvietimą pokalbiui, kuris vyks už savaitės. Gera žinia – jei gavote pakvietimą, vadinasi, darbdavys tikisi, kad esate tinkamas siūlomam darbui. Ne kiekvienas prašantis darbo yra kviečiamas. Ar pažįstate nors vie­ną rimtą asmenį, kuris gaištų laiką nesitikėdamas rezultato? Žinoma, ne. Taigi dabar svarbiausia – sugebėti tinkamai pasiruošti pokalbiui.

Pasiruošimas pokalbiui prasideda nuo „juodų minčių” išvijimo.

Pažymėkite, ar galvojant apie norimą darbą, Jums būdingos šios mintys:

  • Aš negausiu šio darbo, nes esu per jaunas
  • Aš negausiu šio darbo, nes esu per mažai kvalifikuotas
  • Aš negausiu šio darbo, nes esu per mažai patyręs
  • Aš negausiu šio darbo, nes jį galima gauti tik per pažįstamus
  • Aš negausiu šio darbo, nes nesugebėsiu tinkamai atsakyti į klausimus

Psichologai teigia: nors truputį jaudintis yra normalu, tačiau pasiimti „juodas mintis” į pokalbį  – didelė klaida. Darbdavys Jūsų nekviestų, jei būtumėte pasirodęs netinkamas. Dabar tereikia prisiminti, kas Jūsų Motyvaciniame laiške ar Gyvenimo aprašyme pasirodė darbdaviui patrauklu, ir išmokti prisistatant savo pasiekimus parodyti kuo geriau. Be to, reikia atminti, kad bet kuriuo atveju pokalbio metu Jūs būsite situacijos šeimininkas. Kodėl? Todėl, kad visiškai kontroliuosite informaciją, kurią pateikiate apie save. Nors darbdavys Jums užduos klausimus, Jūs spręsite, ar į juos atsakyti, ir ką sakyti. Taigi nėra ko nerimauti. Išvyti „juodas mintis” galėtų padėti ir knyga „Nuotaika paklūsta protui” (Greenberger, Padesky, 2000).

Kaip ruoštis pokalbiui toliau, kai išvijome „juodas mintis”? Antrasis žingsnis – pažvelgimas į save darbdavio akimis. Prieš susitikdamas su Jumis, darbdavys pasistengė aprašyti darbo tikslus, pobūdį ir kvalifi­kacinius reikalavimus, apgalvodamas pradinį atlygį, peržiū­ras ir priėmimo į darbą sutartis. Tačiau darbdaviai – tokie pat žmonės, kaip visi, nes ir jie turi abejonių ir interesų, vilčių ir baimių. Pagalvokite apie jų organizaciją, keliamus reika­lavimus ir paklauskite savęs: „Kokius klausimus užduo­čiau pats?”, „Kokios būtų mano sąlygos, jei nagrinėčiau šį prašymą?”. Prisiminkite, jog ar gausite darbą priklauso nuo to, kaip kruopščiai ruošiatės pokalbiui.

Daugelis belaukiančiųjų pokalbio su darbdaviu daro vieną esminę klaidą – net susipažinę su galimais darbdavių klausimais, numoja ranka, ir sau pasako: “manau, ką nors tikrai atsakysiu”. Visiškai pasitikėti savo sugebėjimu atsakyti ekspromtu galima ne visada. Kad gautum norimą darbą, reikia įdėti pastangų. Taigi geriausia paruošti atsakymus ir einant į pokalbį vadovautis tam tikromis taisyklėmis.

1 taisyklė.  Neatsakinėkite į klausimus – reaguokite į juos

Tai karjeros konsultanto Max Eggert rekomenduojama taisyklė: Jūs neturite sakyti nieko, išskyrus tai, ką esate pasiruošę tam atvejui. Taip Jūs kontroliuosite informaciją, kurią suteikiate apie save, ir darbdavys analizuos tik tą informaci­ją, kurią pats leidžiate žinoti. Taigi ruošdamiesi pokalbiui apgalvokite, kokią informaciją apie save norite suteikti, ir pokalbio metu suteikite tik pačią geriausią (tačiau nemeluokite).

2 taisyklė. Išmokite girtis

Daugelis žmonių nemoka tinkamai pristatyti savo pasiekimų, todėl jie gali likti neįvertinti. Kiti, deja, giriasi per daug, ir tai taip pat gali sukelti neigiamą įspūdį. Iš anksto apgalvokite, kuo Jūs galėtumėte išsiskirti iš kitų kandidatų. Max Eggert rekomenduoja ruošiantis pokalbiui parengti apie save 30 žodžių pranešimą. 30-ties žodžių pranešimo rengimas privers pagalvoti, kodėl darbdavys turėtų samdyti būtent Jus. Be to, dažnai ge­riausi dalykai lieka nepasakyti, taigi apgalvosite ir pokalbio metu galėsite akcentuoti geriausius dalykus. Apibūdinimas turėtų būti trumpas ir efektyvus, išryškinan­tis visus Jūsų patyrimo „kozirius”. Šį pranešimą-savireklamą pravartu išmokti, kad pokalbio metu galėtumėte jį sklandžiai pasakyti. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie kalba sklandžiai, vertinami kaip protingesni, turintys geresnius bendravimo įgūdžius, geresni vadovai. Taigi praktikuokitės ir lavinkite kalbos sklandumą, kad ga­lėtumėte laisvai kalbėti apie savo pasiekimus ir gauti norimą darbą.

Kai kuriems asmenims pasiruošti pokalbiui padės GYRIMOSI PRATYBOS:

Sudarykite sąrašą iš:

  • 5 pasiekimų;
  • 5 įgūdžių;
  • 5 dalykų, kuriems turite gabumų;
  • 5 dalykų, kuriais didžiuojatės savo darbe.

Dabar pakvieskite kolegą, kuris nuginčytų Jus dviejuose iš pen­kių teiginių. Tada turite per penkias minutes įtikinti kolegą, kad šie du teiginiai turi grįžti atgal į sąrašą. Pratimo pabaigoje paklauskite draugo, ar kalbėjote įtikinamai – t.y., jei jis būtų darbdavys, ar priimtų Jus į darbą. Šis pratimas išmokys pasakoti apie save, be to, galbūt pravers kolegos patarimai.

Taigi išmokite girtis ir atsiminkite, kad darbdaviui esate reikalingas dėl Jūsų indėlio į organizaciją.

3 taisyklė. Surinkite informaciją apie organizaciją ir pageidaujamas pareigas

 Ruošiantis pokalbiui su darbdaviu arba jo atstovu labai svarbu sukaupti kuo daugiau informacijos apie organizaciją, kurioje norėtumėte dirbti. Nė vienas darbdavys nesusižavės asmeniu, kuris pokalbio metu neprisimena tikslaus organizacijos pavadinimo arba nežino jos veiklos krypčių. Pravartu surinkti informaciją apie organizacijos galimybes, probleminius klausimus. Taip pat svarbu rinkti informaciją apie sritį, kurioje norėtumėte dirbti – skaitant specializuotus žurnalus, apsilankant specialiose interneto svetainėse. Jei įmanoma, naudokite pažįstamų žmonių tinklą, ir taip būsite geriau pasiruošę atsakyti į klausimus:

  • „Ką žinote apie mūsų organizaciją?”
  • „Kokie klausimai Jus domintų kaip vadovą? “
  • „Ką, Jūsų nuomone, mūsų organizacija turėtų daryti, kad sustiprintų savo pozicijas? “
  • „Kaip, Jūsų nuomone, mes galėtume išspręsti XYZ klau­simą? “
  • „Kokie pagrindiniai faktoriai, Jūsų nuomone, dabar mus domina labiausiai?”

Informacijos apie organizaciją ir pageidaujamas pareigas sukaupimas padės kompetetingai atsakyti į darbdavio klausimus ir padidins įsidarbinimo pageidaujamoje darbovietėje galimybes.

4 taisyklė. Pasitikėkite savimi

Pasitikėjimas savimi – labai svarbus ieškant „svajonių darbo”. Pasitikintys savimi žmonės vertinami geriau, be to, jie geriau sugeba save pateikti kitiems. Taip yra todėl, kad nepasitikėjimas savimi „blokuoja” mąstymą, o pasitikėdami savimi aiškiai reiškiame mintis ir sugebame apginti savo pozicijas. Darbdavys iškart pastebės, ar Jūs pasitikite savimi. Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas savimi labai greitai pastebimas, nors daugelis apie tai nepagalvoja. Jei atsakinėjant į darbdavio klausimus Jūsų pasitikėjimas savimi svyruos – darbdavys tai atitinkamai įvertins ir atsižvelgs rinkdamasis kandidatą.

Ką daryti, kad pokalbio metu visiškai pasitikėtumėte savimi ir sukurtumėte pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį? Pirmiausia, pasitikėjimas savimi bus didesnis, jei būsite iš anksto apgalvojęs atsakymus į galimus klausimus, ypač apie savo indėlį organizacijai ir savo pasiekimus bei gebėjimus. Antra, pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdžiui labai padeda tariamosios nuosakos pokalbio metu nevartojimas. Karjeros konsultantų teigimu, tariamosios nuosakos vartojimas labai kenkia savimi pasitikinčio asmens įvaizdžio kūrimui. Tai būtų vartojimas tokių frazių kaip:

  • Jaučiu, kad galėčiau…
  • Manau, kad mokėčiau…
  • Galbūt sugebėčiau…

Max Eggert teigimu, frazė „aš jaučiu” susilpnina viską, kas po to sakoma. Didžiulis skirtumas tarp „Aš jaučiu, kad galėčiau gerai dirb­ti” ir „Aš galiu gerai dirbti”. Tas pats pasakytina ir apie žodį „manau”. Taigi venkite tariamosios nuosakos. Visgi kurdamas pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį neužmirškite, jog negalima perlenkti lazdos – pokalbio metu reikia išlaikyti ir tam tikrą kuklumo lygį. Kad neatrodytumėte nepagrįstai savimi besigiriantis ir save įsimylėjęs žmogus, kalbėdami apie savo pasiekimus naudokite frazes:

  • Žmonės pasakytų, kad aš galiu…
  • Draugai man sakė, kad moku…
  • Kolegos visada sako, kad aš…
  • Kartą mano viršininkas pastebėjo, kad aš…
  • Mano dėstytojai mane apibūdintų kaip…
  • Mane rekomenduojantis žmogus pasakytų, kad aš…
  • Mano patyrimas rodo, kad galiu…
  • Turiu keletą pažymėjimų, patvirtinančių mano…

Išvardintos frazės padės pateikti darbdaviui informaciją apie save subtiliai ir įtaigiai. Taigi atminkite, kad adekvatus pasitikėjimas savimi – labai svarbus kalbantis su darbdaviu. Jūs pažįstate save geriau negu darbdavys, todėl leiskite jam žinoti Jūsų svarbiausius suge­bėjimus ir patirtį, kurią iš tikrųjų turite. Pokalbio metu darbdavys nesužinos, koks esate geras, jei Jūs pats – pasitikėdamas savimi – to nepapasakosite.

5 taisyklė. Pasirūpinkite savo išvaizda

Pasak Max Eggert, darbdaviai turi per mažai informacijos, kuria galėtų pagrįsti galutinį sprendimą, todėl išvaizda sėkmei daro didelę įtaką. Tyrimai rodo, kad fizinis patrauk­lumas gali lemti kandidato pasirinkimą. Šis reiškinys vadinamas „įspūdžio vadyba”. Jei visos kitos kandidatų savybės yra vienodos, darbą gaus tas, kuris atrodo energingiausias ir patraukliausias.

Apranga yra labai svarbi „įspūdžio vadybos” dalis. Nors darbdaviui Jūsų žinios ir kvalifikacija reikšminga, tačiau jo pasąmonę veiks ir Jūsų drabužiai, aprangos stilius, o tai, laimei ar nelaimei, gali būti sprendžiamasis faktorius. Patrauklūs ir rūpestingai apsirengę kandidatai paprastai ge­riau vertinami nei tie, kurie į savo išvaizdą nekreipia dė­mesio. Reikia priminti, kad patrauklesni darbuotojai pasiekia didesnių laimėjimų. Taigi gerai atrodyti patartina ne tik einant į pokalbį, bet ir visada.

Max Eggert pateikia keletą pagrindinių išvaizdos taisyklių:

  • Pirmenybę teikite Jums tinkančiam stiliui ir spalvai, o ne aukštajai madai.
  • Rinkitės tradicinį, klasikinį, o ne avangardinį stilių.
  • Renkitės taip brangiai, kaip tik galite sau leisti.
  • Tamsesnės spalvos turi didesnę įtaką nei šviesios.
  • Gerai apsikirpkite/susišukuokite.
  • Nusipirkite gerus batus ir kruopščiai valykite.
  • Naujus rūbus prieš pokalbį panešiokite, kad apsiprastumėte.
  • Kuo mažiau papuošalų (nebent skoningą akcentą).
  • Renkitės atitinkamai organizacijos tipui.
  • Derinkite spalvas.

Kiekvienoje organizacijoje yra priimtas sa­vas aprangos stilius. Kadangi vertintojai savęs klausia, ar Jūs tiksite, išvaizdos atitikimas tos organizacijos stiliui yra labai svarbus. O apie įstaigos stilių gauti informacijos visai nesunku. Kelias dienas prieš pokalbį apsilankykite toje organizacijoje ir atidžiai stebėkite, kokio stiliaus ir spalvų rūbus bei aksesuarus dėvi darbuotojai. Taigi ruošdamasis į pokalbį tiesiog paklauskite savęs, kokia spalva ir rengimosi stilius, kaklaraiščių spalva, plaukų ilgis yra dominuojantys. Kad pasisektų siekiant norimo darbo, Jums nereikia būti tokiu pat kaip visi, bet išvaizda pokalbio metu gali padėti.

6 taisyklė. Kontroliuokite savo laikyseną

Atrankos metu darbdavys nori kuo tiksliau įvertinti kandi­datus, todėl neverbalinių žinučių – žvilgsnio, rankos paspaudimo, sėdėjimo pozos svarba labai padidėja. Tai­gi kandidatai turi bandyti kontroliuoti informaciją, suteikiamą neverbaliniu būdu. Pavyzdžiui, rankos paspaudimas turi būti jokiais būdais ne suglebęs, bet tvirtas (tai darbdaviui suteikia informacijos apie Jūsų asmenybę).

Karjeros specialistai išskiria kandidatui sėkmingos laikysenos veiksnius:

  • šypsena (tai padidins Jūsų patrauklumą);
  • galvos linktelėjimai darbdaviui kalbant (taip atrodysite supratingas ir palaikantis);
  • lengvas pasilenkimas į priekį klausantis ir atsakant (taip atrodysite susidomėjęs);
  • akių kontaktas (tai reikš pasitikėjimą, atvirumą; 1978 metais atlikti tyrimai nustatė akių kontakto įtaką teigiamam darbdavių sprendimui, – buvo manoma, kad tie, kurie nepalaiko kontakto akimis, yra savimi nepa­sitikintys ir dėl to mažiau tinkami (nors ir buvo pakan­kamai kvalifikuoti);
  • sėdėjimas ne ant kėdės krašto, ne susmukus kėdėje, bet patogiai įsitaisius ir pasitempus (taip atrodysite budrus ir pasitikintis savimi);
  • sėdėjimas pasukus liemenį, galvą ir pečius į darbdavį taip, kad Jūsų pečiai būtų lygiagretūs Jo pečiams (taip atrodysite draugiškas, šiltas, pagarbus ir dėme­singas);
  • sėdėjimas suglaudus kojas arba jas sukryžiavus žemai, o ne aukštai (taip atrodysite pasiruošęs veikti);
  • plaštakų laikymas žemiau alkūnės (neatrodysite gynybiškas);
  • kuo mažiau gestikuliavimo (taip atrodysite įtaigesnis).

Taigi įėję į darbdavio ar atrankos specialisto kabinetą, tvirtai ir draugiškai paspauskite ranką, patogiai įsitaisykite veidu į jį, kartkartėmis linktelėkite jam kalbant (ir jokiais būdais nepertraukinėkite!), klausydamasis ir kalbėdamas stenkitės žiūrėti tiesiai į akis, negestikuliuokite ir į šypseną atsakykite šypsena.

7 taisyklė. Numatykite darbdavio interesus

Ruošiantis pokalbiui su darbdaviu arba jo atstovu labai svarbu atminti ir tai, jog procesu suinteresuotas ne tik Jūs, bet ir jis. Rinkdamiesi kandidatus darbdaviai rizikuoja. Neteisingas pasirinkimas gali būti žalingas jų organizacijai. Pagalvokite apie tai, ir paklauskite savęs: Kokie darbdavio interesai? Kodėl man gali būti užduotas vienas arba kitas klausimas? Dėl ko šis darbdavys galėtų nerimauti? Ar aš galiu pateisinti jo lūkesčius?

Taigi numatykite darbdavio interesus. Žinoma, nė vienas nesame tobulai tinkamas kiekvienam darbui, ir nė vienas negali atitikti pateikiamų reikalavimų visais atžvil­giais. Tačiau svarbu būti apgalvojus, kaip elgtis, kad darbdavys nuspręstų, jog Jūs galite dirbti siūlomą darbą.

Pokalbio metu Jūsų pašnekovas mintyse klaus savęs: „Ar šis asmuo turi siūlomam darbui reikiamus įgūdžius ir patirtį? Ar jis sugebės greitai įnešti savo darbinį indėlį?” Taigi Jums bus užduodami atitinkami klausimai. Galite pasirinkti kurį norite klausimą ir atsakyti taip, kad pateiktumėte norimą informaciją apie savo įgū­džius, pvz.:

  • Klausimas: Kokiems žmonėms mėgstate dirbti?
  • Atsakymas: Labiausiai man patiko dirbti su ponu … , kadangi jo vadovau­jamas aš galėjau atlikti ABC, ir t.t.
  • Klausimas: Kokia kryptimi manote plėsti savo karjerą?
  • Atsakymas: Turiu ABC išsilavinimą ir EFG įgūdžių, taigi, aki­vaizdu, kad norėčiau juos vystyti X srityje…

Priklausomai nuo to, kaip atsakysite į šiuos klausimus, darbdavys sužinos, ar turite patirties ir reikiamų įgūdžių siūlomam darbui atlikti. Taip pat jam bus svarbu suprasti, ar sugebėsite dirbti. Taigi jis klausinės apie Jūsų charakterio sa­vybes ir požiūrį į darbą. Ar esate darbštus? Ar pareigingas, lojalus ir t.t. Tai gali būti aiškinamasi įvairių klausimų pagalba.

  • Klausimas:  Kaip sekėsi dirbti ABC?
  • Atsakymas: Buvo įdomu. Reikėjo būti labai lanksčiam, dirbti slenkančiu grafiku, ne vieną kartą likti iki vėlumos ar dirbti savait­galiais.

Besiruošdami pokalbiui, nuspręskite, kuriuos darbo aspek­tus paryškinsite, kad parodytumėte savo pareigingumą ir išskirtinumą. Atminkite, kad darbdaviui svarbu surasti ne šiaip gerą darbuotoją, bet geriausią iš visų galimų!

8 taisyklė. Būkite lankstus

Kaip jau minėjome, bet kuriame pokalbio etape Jūsų gali laukti „spąstai”. Tarkime, jei gavote klausimų apie savo stipriąsias puses, būsi­te paklaustas ir apie silpnąsias. Ką atsakyti? Negatyvi informacija darbda­viui labiau įsimena, nei pozityvi, todėl kandidatas turi la­bai atsargiai reaguoti į tokius klausimus. Max Eggert rekomenduoja, kaip atsakyti į klausimus apie savo silpnąsias puses:

Pasirinkite vieną charakterio/asmenybės bruožą, ku­ris yra akivaizdžiai geras.

Papasakokite apie jį taip, kad atrodytų kaip trūkumas.

Nusikelkite į praeitį, parodykite, kaip susidorojote su šiuo trūkumu.

Pasakykite, kad tai -jau ne problema.

Nebekalbėkite.

  • Klausimas:  Ar turite kokių nors silpnybių?
  • Atsakymas: Mėgstu viską padaryti iki galo ir esu reiklus sau, tačiau dirbdamas su kitais žmonėmis pastebėjau, kad labai daug reikalauju ir iš kitų. Taigi kai dirbdavome grupėje, griežtai stebėdavau ir kontroliuodavau kitų darbą. Laimei, anksti pasimokiau, kad ne visi gali pa­siekti geriausių rezultatų, kai yra griežtai prižiūrimi, ir tai buvo puiki pamoka.

Karjeros konsultantai teigia, jog daug kas priklauso nuo to, kaip kalbėsite – net silpnybė atrodys priimtina. Jei būsite paklausti apie kitą silpnybę, prisipa­žinkite, kad „per daug dirbate” arba esate per daug „parei­gingas”, arba „maksimalistas”.

„Spąstai” gali slypėti ir vadinamuosiuose „sudėtiniuose klausimuose”. Apklausų organizavimo specialistai teigia, kad atsakymas į trigubą klausimą parodo kandidato intelektą:

  • Atsako į vieną klausimą = vidutiniai sugebėjimai.
  • Atsako į du klausimus = aukštesni už vidutinius.
  • Atsako į tris klausimus = aukštas intelektas.

Tokio klausimo pavyzdys: „Kaip per praėjusius metus keitėsi Jūsų veikla, kaip prisitaikėte prie pasikeitimų ir kokios išvados ateičiai?” Tokiu atveju pasistenkite įsiminti visus tris klausimus ir į visus juos atsakyti.

Nuolat atminkite, kad Jums atsakinėjant į klausimus, bus vertinama, ar esate išsilavinęs, išlaikote pusiausvyrą, įžvelgiate reikalo esmę, matote abi reikalo puses, galite priimti sprendimą, esate nuoseklus.

9 taisyklė. Būkite optimistas

Ką daryti, jei gauti norimo darbo vis dėlto nepavyko? Atminkite, kad net jei nepasisekė, kiekvienas bandymas ko nors pamoko. Max Eggert teigia: „Ko nepadarėte ge­rai, visada galite pataisyti”. Taigi žiūrėkite į pokalbį kaip į gali­mybę pasimokyti. Kiekvienas buvęs pokalbis suteikia progą tobulėti ir kitą kartą pasirodyti ge­riau.

Vadovaudamiesi išvardintomis taisyklėmis, siekite karjeros, ieškokite darbo, kurį norėtumėte dirbti. Žemiau pateikiami klausimai, kuries padės pasitikrinti ruošiantis atrankos procedūrai.

1. Ką žinau apie šią organizaciją?

2. Ką žinau apie šį darbą?

3. Ką žinau apie darbdavį ir atrankos procesą?

4. Kokia yra mano 30-ties žodžių savireklama?

5. Kokios mano savybės yra unikalios ir patvirtina išdės­tytas prašyme?

6. Kokiais pasiekimais darbdavys domisi labiausiai?

7. Kokios mano prašymo silpnosios vietos ir kaip galėčiau jas paaiškinti?

8. Kokius klausimus galėčiau užduoti atrinkėjui?

9. Kokie tinkamiausi asmenys, galintys rekomenduoti ma­ne?

10. Kokį įspūdį noriu/ galiu padaryti savo atrinkėjams?