Institute of Management and Psychology

Kaip įveikti sunkią ligą?

Kaip įveikti sunkią (onkologinę) ligą?

© Doc. Dr. Aistė Diržytė

UAB Vadybos ir psichologijos institutas

 

tree.jpgPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (2000), kas trečiam žemės gyventojui lemta fizinė, dažnai ir psichologinė vėžio kančia. Vien Lietuvoje yra beveik 60 000 onkologinių ligonių. Prieš keletą dešimtmečių vėžio diagnozė galėjo reikšti greitai priartėsiančią mirtį. Dabar padėtis medicinoje yra labai pasikeitusi. 

 “Daktare, ar galiu tikėtis pasveikti?”

 Jei vėžiu susirgęs žmogus būtų uždavęs šį klausimą gydytojui prieš kelis dešimtmečius, gydytojas arba būtų pamelavęs: “Nieko baisaus, Jums- ne vėžys”, arba prisipažintų: “Deja, niekuo negaliu padėti, Jums – vėžys”. Per ilgus metus, kol medicina bandė kovoti su vėžiu, visuomenėje susiformavo grėsmingas šios ligos įvaizdis. Psichologo Jalomo (Yalom) teigimu, daugeliui žmonių, vos pagalvojus apie pavojų susirgti šia liga, gali kilti panika, nerimas, baimė. Vėžio diagnozė ligoniams kelia beviltiškumo, gilaus liūdesio, gyvenimo baigmės išgyvenimus. Ima kankinti mintis, kad mirtis visai čia pat. Mintys apie baisius skausmus ir mirtį gali būti visiškai klaidingos, nes ligos progresavimas priklauso nuo vėžio lokalizacijos, išplitimo, imuninės sistemos atsparumo, bei daugelio kitų biomedicininių ir net psichinių veiksnių. Be to, esama daug veiksmingų medicininių priemonių kovai su skausmu. 

Vėžys gali būti kontroliuojamas 

Mirtis ir vėžys nėra tapatūs. Susirgimas vėžiu nereiškia, kad gyvenimo riba artėja greičiau, nei bet kuriuo kitu atveju. Tik tam tikri, ypatingai sunkūs, vėžiniai susirgimai gali būti lemtingi. Be to, žinoma nemažai atvejų, kai pasveikstama net ypač sunkiai sergant onkologinėmis ligomis. Tokie gydytojams netikėti sunkių ligonių pasveikimai medicinoje vadinami spontanine remisija.

Sergantys onkologine liga turi žinoti, kad:

1.      kai kurių lokalizacijų vėžys gali būti daugiau kaip 90% išgydomas;

2.      onkologiniai susirgimai pradinėse stadijose gali būti 100% kontroliuojami; 

3.      onkologinės ligos eigai gali daryti įtaką psichiniai veiksniai. 

Žmogus gali daryti įtaką savo sveikatai 

Įvairios psichologijos kryptys pripažįsta, kad ligonio sveikatai įtaką gali daryti jo prigimtis ir susiklosčiusios aplinkybės. Pavyzdžiui, psichoanalizės autoriai teigia, kad somatinė simptomatika (simbolinė organizmo kalba) - psichinių pergyvenimų simbolis. Biheivioristinės - kognityvinės teorijos autoriai svarbiomis žmogaus ligos priežastimis laiko žalingus įpročius, neracionalius sveikatos įsitikinimus, neadaptyvias kognityvines schemas. Svarbiausia sveikatos sutrikimo priežastis humanistinės psichologijos požiūriu - neįprasmintas gyvenimas, disfunkciniai mitai apie save ir pasaulį.

Asmens atsakomybę už onkologinį susirgimą visos psichologijos kryptys aiškina labai atsargiai. Vis dėlto yra teorijų, kurios teigia, kad vėžiu sergantis žmogus gali padėti sau pasveikti. 

K. Saimontono teorija 

Daugelyje Šiaurės Amerikos ir Europos šalių plačiai praktikuojamas 1983 metais sukurtas K. Saimontono (C.Simonton) metodas. Ligonis yra atsakingas už ligos eigą ir gali pakreipti jos vystymąsi norima linkme. Nemažai daliai onkologinių ligonių šis metodas yra padėjęs pasveikti.

Pratimų, naudojamų Saimontono programoje, tikslas- pagalba imuninei sistemai kovoti su vėžiu. Užsiėmimų metu eilės tvarka sergančiojo prašoma atlikti tokius veiksmus: 

Patogiai atsisėsti arba atsigulti;

Įsivaizduoti vietą, kurioje labiausiai patinka būti, pavyzdžiui, prie jūros, miške, pievoje, senelių name ar pan., pabandyti pajusti tos vietos kvapą, būseną joje; tuomet atsipalaiduojama;

“Pamatyti” savo organizmą ir įsivaizduoti vėžines ląsteles kaip labai silpnas, o sveikąsias – nepaprastai stiprias;

Pasirinkti priimtiniausią vėžinių ląstelių sunaikinimo vaizduotėje būdą; patartina, kad vėžinės ląstelės nebūtų įsivaizduojamos kaip skruzdėlės ar kiti gyviai, kuriuos sunku sugaudyti;

Įsivaizduoti organizmą švarų, stiprų ir sveiką;

Vėl pajusti, kaip gera ir ramu būti mėgstamoje vietoje;

Įsivaizduoti gyvenimą pasveikus ir artimųjų džiaugsmą.

 Šie pratimai turi būti atliekami du kartus per dieną. Jų trukmė: 15 min. Papildomai patariama du kartus per dieną, geriausiai, po šių pratimų, atlikti meditaciją. Ekspertų teigimu, Saimontono pratimai, kurie atliekami atsipalaidavus, mažina stresą ir stiprina imuninę sistemą. 

B. Zygelio savęs gydymo teorija  

B.Zygelis (B. Siegel) - praktikuojantis chirurgas ir Amerikos Holistinės Medicinos Sąjungos prezidentas (nuo 1988). Jo teorija, sukurta 1986 metais, pabrėžia susirgusiojo galimybę dalyvauti sveikime. Anot Zygelio, žmogus yra ne tik kūrinys (genetinio paveldo, auklėjimo, visuomenės normų, aplinkos), bet ir kūrėjas, galįs daryti įtaką savo sveikatai.

B. Zygelio teigimu, visos ligos yra pagydomos. Jei pasitaiko atvejų, kai pasveikstama nuo piktybiškiausio vėžio arba AIDS, vadinasi, "išimtys nepatvirtina taisyklės", ir yra tyrinėtinos. Medicinoje buvo linkstama statistiškai apibendrinti gydymo nesėkmes, o reikėtų mokytis iš sėkmių. Be to, dažnai nuo vėžio nepasveiksta žmonės, pasąmoningai ar sąmoningai norintys mirti arba besijaučiantys bejėgiais. Pasveikstantieji nuo vėžio dažniausiai pasižymi ypatingomis asmenybės sąvybėmis: autentiškumu, nepriklausomumu, drąsa, kūrybingumu, žaismingumu, lankstumu, dvasingumu, pagarba ir meile sau. Tai žmonės, atsisakantys jaustis "aukomis", pasitikintys savimi, sugebantys rasti pasitenkinimą darbe ir išlaikantys viltį nežinomybės akivaizdoje.

Kiekvienas žmogus, anot B. Zygelio, net neturintis ypatingų pasveikti padedančių asmenybės savybių, gali būti tas, kuris išgyvens. Negalima remtis išlikimo statistika ir pranašauti ligoniui, kiek jam liko gyventi. Gydytojas turi skatinti sergančiojo viltį, kad ligonis pats ją norėtų turėti. Tai nėra "apgaulinga viltis". Viltis reali žmogaus mąstyme, ji ne statistinė, bet fiziologinė.

B. Zygelio teigimu, kiekvienas žmogus gali išsiugdyti sugebėjimą gydyti save. Tam reikalingi atitinkami įsitikinimai. 

Tikejimas gydymo veiksmingumu

Gydymo veiksmingumas labai priklauso nuo sergančiojo tikėjimo gydymo efektyvumu. Psichologijoje ir medicinoje tai vadinama placebo efektu. Pavyzdžiui, jei žmogus tiki, kad cheminė terapija yra geriausias vaistas nuo vėžio, ji bus veiksminga. Tačiau, jei sergantysis mano, kad medicininis gydymas bus žalingas, geriau šio gydymo tokiam ligoniui ir netaikyti, nebent kartu su gydytoju išsiaiškinus baimes surasti geriausią sprendimą. Viename tyrime ypač sunkiam ligoniui buvo pasakyta, kad rasti vaistai nuo vėžio, ir jis bus jais gydomas. Iš tikrųjų sergančiajam buvo leidžiamos tik paprasto vandens injekcijos. Ligonio piktybinis navikas išnyko per keletą dienų, asmuo buvo žvalus ir džiaugėsi "stebuklingais"  vaistais. Kai ilgainiui sužinojo, kad tokių vaistų nesama, vėl išsivystė toks pats piktybinis navikas, ir jis mirė. Šis žmogus negalėjo patikėti savo paties sugebejimu įveikti vėžį, bet nepaprastai pasitikėjo medicina. 

Tikėjimas gydytoju

Didelę reikšmę pasveikimui turi sergantįjį gydantis asmuo, ypač jo lūkesčiai ligos eigos atžvilgiu. Jei ligonis labai tiki gydytoju, jo liga gali vystytis priklausomai nuo to, ko tikėsis gydytojas, jei jis sergančiąjam pranašaus pasveikimą ir skatins viltį, labai tikėtina, kad ligonis iš tiesų ims sveikti. Jei gydytojas, kuriuo ligonis labai pasitiki ir pripažįsta, pranašaus greitą mirtį, sergantysis greičiausiai ir mirs, išpildydamas “reikšmingo kito” lūkesčius.  

Tikėjimas savimi 

Tikėjimas savimi – savybė, leidžianti jaustis atsakingam ir įtakingam gyvenimo situacijose, priešinga bejėgiškumui, nevilčiai, priklausomybei. Tikėti savimi gali tik save mylintis ir gerbiantis žmogus. Šis bruožas yra pats svarbiausias ir norint pasiekti konkretų tikslą. Sergant tam tikros lokalizacijos ir stadijos vėžiu išlikimo tikimybė galima tik vienam iš dešimties ligonių, tačiau tikintis savimi sergantysis manys, kad jis gali būti tas, kuris įveiks ligą. Tai sužadins ne tik viltį, bet ir pastangas. Sergantiems sunkiai pagydomomis ligomis tikėti savimi yra ypač svarbu.  

Dvasinis tikėjimas

Žmogaus dvasingumas nebūtinai susijęs su religija ar pamaldumu. Tai gebėjimas įžvelgti prasmę visatoje ir priimti tikrovę tokią, kokia ji yra. Dvasingas asmuo gali rasti ramybę ir laimę netobulame pasaulyje; dvasingumas atpalaiduoja kūrybines jėgas ir paskatina nesavanaudišką meilę. Kiekvienas, kuris tiki, kad pasaulis iš esmės yra nuostabi vieta, turi priežastį pasilikti jame. V i s i, pasveikstantieji nuo vėžio, turi dvasinį tikėjimą. Tuo tarpu religinis tikėjimas ne visada yra gydantis. Jei ligonis mano, kad Dievas siuntė jam ligą kaip bausmę už tam tikrą kaltę, jis gali jaustis neturįs teisės priešintis Dievo valiai. Tokiam žmogui galima nebent padėti suprasti, kad Dievas yra gėrio šaltinis, o ne blogio.  

B. Zygelio teorija gana optimistiška vėžinių susirgimų atžvilgiu. Vis dėlto ji neneigia, kad gyvenimo pabaigą galima nujausti. Kontaktas su krize įgalina asmenį pasirinkti priimtiniausią reagavimo būdą. Išdrįstantieji pasirinkti viltį gali būti apdovanoti ilgesniu gyvenimu, nei nepasirinkę jos. 

K. Saimontono bei B. Zygelio metodai, jų kritikų teigimu, paremti “aukos kaltinimo” filosofija, kadangi turintys sunkumų vertinami kaip patys juos susikūrę, nepakankamai psichologiškai stiprūs ar panašiai. Patys šių teorijų autoriai mano kitaip. Atsakomybės už ligą įsisąmoninimas lygus atsakomybės už gyvenimą pripažinimui. Tai nereiškia, kad asmuo neprotingai patiki savo “visagališkumu”, bet nori gyventi išdrįsdamas mylėti save ir gyvenimą.

Vadybos ir psichologijos institute konsultuoja klinikinė psichologė Doc. Dr. Aistė Diržytė, kuri yra Tarptautinės pozityviosios psichologijos asociacijos narė, turi penkiolikos metų praktinio darbo patirtį ir jau dvylika metų dėsto universitete. Norintys užsiregistruoti konsultacijai gali rašyti adresu info@vipinstitutas.lt , ir Jums bus pranešta apie galimą artimiausio susitikimo datą.