Institute of Management and Psychology

Kaip įveikti naujoko nerimą?

Kaip įveikti naujoko nerimą?

© Doc.dr. Aistė Diržytė

UAB Vadybos ir psichologijos institutas

 Lighthouse.jpg Kaip Jūs suprantate žodį „naujokas"? Galbūt pirmasis vaizdinys, kylantis galvoje, kai išgirstate žodį „naujokas" – nedrąsiai prie klasės durų trypčiojantis vaikas. Arba – priešingai: pro duris įeinantis nepažįstamasis / -oji aukštai iškelta galva. Bet kuriuo atveju, situacija glumina: Ko iš jo / jos tikėtis? Kaip čia dabar viskas pasikeis? Naujokai visada atneša pasikeitimų, o kol nežinome, kokie tie pasikeitimai bus, nerimaujame. Taigi sutinkame naują žmogų su nerimu. O kaip jis / ji sutinka mus? Su dar didesniu nerimu! Kodėl? Todėl, kad būti naujoku – tai išgyventi visišką aplinkos pasikeitimą. Kartu reikia pažinti tą aplinką, suprasti, išmokti prie jos prisitaikyti.

Visi žmonės buvo naujokais

Ar yra pasaulyje žmonių, kuriems neteko išgyventi, ką reiškia būti naujoku? Net jei tie žmonės gyvena Amazonės miškuose ar sunkiai pasiekiamų kalnų grandinių papėdėse, jie taip pat buvo „naujokais" šioje žemėje, ir vos gimę daug ko negebėjo ar nemokėjo: turėjo iš pradžių išmokti vaikščioti, vėliau - bendrauti, elgtis pagal kultūros, kurioje gyvena, standartus. Juk su žvėrimis išaugę vaikai, surasti miškuose žmonių, kurį laiką nesugeba būti tokie, kokie vėliau tampa gyvendami visuomenėje - jie nemoka naudotis peiliu ir šakute, nemoka kalbėti, normaliai vaikščioti. Taigi visi žmonės kadaise buvo „naujokais" šiame pasaulyje, visi vaikai tampa naujokais paauglių pasaulyje, paaugliai – naujokais suaugusiųjų pasaulyje ir t.t. Išvykstantys gyventi ar studijuoti į užsienį tampa naujokais kitoje valstybėje, gavusieji darbą tampa naujokais organizacijoje, pradėjusieji verslą tampa naujokais versle. Taigi per savo gyvenimą kiekvienas galime daugybę kartų būti naujoku, išgyventi daugybę pasikeitimų.

Nežinomybės baimė

Kas sunkiausia, būnant naujoku? Psichologai teigia, kad vienas iš didžiausių išbandymų naujokams – nežinomybės baimė. Nežinomybės baimę mokslininkai tyrinėja jau keletą dešimtmečių. Jie nustatė, kad būtent dėl šios baimės daugelis žmonių bijo mirties. Kitaip tariant, nežinomybės baimė yra viena iš stipriausių žmogaus įgytų baimių. Mes baiminamės nežinodami, kas mūsų laukia, kokie pasikeitimai įvyks mumyse pačiuose, ko jie pareikalaus iš mūsų. Žmonėms, tikintiems Aukščiausiąja gera valia, kuri „pasirūpina net padangių sparnuočiais ar laukų lelijomis", ir pagal kurią „visi mūsų galvos plaukai suskaičiuoti", ne taip baisu sutikti nežinomybę. Visgi jeigu žmogus neįstengia įžvelgti arba pajusti, kad Visata ištiestomis rankomis kviečia jį naujam žygiui, atradimui, kelionei, patirčiai – priimti nežinomybę gali būti pakankamai sunku.

Ką daryti, kad nebūtų sunku?

Rašytojas Idries Shah aprašo pamokančią istoriją. Kartą vienas žmogus turgaus aikštėje kreipėsi į minią: "Žmonės! Ar norite žinių be ilgo mokymosi, pasiekimų be pastangų, pažangos be aukos?" Tuojau susirinko didelė minia ir kiekvienas pradėjo šaukti: „Taip, žinoma!" "Puiku! – atsakė žmogus. – Aš tik norėjau sužinoti, kiek yra norinčių. Duodu žodį, jeigu rasiu tokį dalyką, būtinai apie tai pranešiu." Taigi vargu, ar įmanoma pasiekti, kad viskas šiame gyvenime būtų labai lengva. Naujokui tapti „savu" taip pat gali būti nelengva. Žinoma, yra tam tikros taisyklės, kurių žinojimas palengvintų prisitaikymą prie aplinkos pokyčių.

„Patyrinėkit ir pamatysit..."

 Trisdešimt ketvirtoje Dovydo psalmėje išsakyta puiki mintis, kurią cituoja net budizmo pasekėjai: „patyrinėkit, ir pamatysit, koks Dievas geras". Tiesa, jie perfrazuoja mintį taip: „patyrinėkit, ir pamatysit, koks gyvenimas geras". Tiems, kurie jaučiasi „naujokais" kokioje nors aplinkoje, perfrazuojame mintį šitaip: „patyrinėkit, ir pamatysit, kiek yra gero" – toje aplinkoje, su kuria turite susipažinti ir kurios dalimi galite tapti, tuose žmonėse, kurie naujai ateis į Jūsų gyvenimą, tose galimybėse, kurios gal niekada nebūtų atsivėrusios, jei ne pasikeitimai. Amerikiečių rašytoja, politikė ir neįtikėtinos ištvermės asmenybė kurčnebylė Helen Keller (ji buvo pirmoji kurčnebylė, gavusi Bakalauro laipsnį) yra pasakiusi: „kai vienos durys užsidaro, atsidaro kitos, bet mes taip ilgai žiūrime į uždarytas duris, kad nepastebime tų, kurios jau atsidarė". Taigi pirmoji taisyklė – kreipti dėmesį į naujas galimybes, ieškoti teigiamų dalykų naujoje situacijoje.

Kas atsitinka, kai varlė nereaguoja į pokytį?

Biologijos mokslų daktaras Charles Hardy nustatė, kad jei vanduo, kuriame gyvena varlės, pamažu šildomas, jos nieko nedaro ir miršta. Kitaip tariant, nesupratimas, kad reikia rodyti iniciatyvą, gali būti fatališkas. Taigi jeigu patekote į naują aplinką – rodykite iniciatyvą, susipažinkite su žmonėmis, būkite draugiškas, nuoširdžiai domėkitės kitais, o ne tik laukite, kol kas nors užkalbins ar susidomės. Aplinkos pasikeitimas skatina keistis ir mus – priimkime tai kaip iššūkį arba dovaną. O jei abejojate, ar aplinka bus geranoriška Jūsų atžvilgiu – pravartu prisiminti prancūzų rašytojos Anais Nin (1903-1977) mintį: "Matome dalykus ne tokius, kokie jie yra, matome tokius, kokie patys esame".

Gyvenimą kuriame mintimis

 Kai krabas auga, jis turi pakeisti kriauklelę. Likti be kriauklelės kurį laiką, kol užaugs naujoji, yra skausminga. Lygiai taip ir mums – kai situacija keičiasi, galime likti be „kriauklelės" – įprastinio saugumo ir ramybės. Taigi, išoriniai pokyčiai gali atrodyti grėsmingi, bet juose slypi ir galimybės, jie yra naudingi – po kurio laiko įgyjame naują „kriauklelę", o su ja – daugiau tvirtumo bei patirties. Be to, mūsų pačių gebėjimas būti geranoriškiems, draugiškiems, pozityviai mąstantiems yra galingesnis už išorinių pokyčių poveikį, ir panašu, kad didysis Romos imperatorius Markas Aurelijus (121-180) buvo visiškai teisus, sakydamas, kad „Gyvenimas yra toks, kokį jį sukuriame savo mintimis".

Vadybos ir psichologijos institute konsultuoja klinikinė psichologė Doc. Dr. Aistė Diržytė, kuri yra Tarptautinės pozityviosios psichologijos asociacijos narė, turi penkiolikos metų praktinio darbo patirtį ir jau dvylika metų dėsto viename iš Lietuvos universitetų. Norintys užsiregistruoti konsultacijai gali rašyti adresu info@vipinstitutas.lt , ir Jums bus pranešta apie galimą artimiausio susitikimo datą.