Institute of Management and Psychology

Kas yra demencija?

Kas yra demencija?

© Doc. Dr. Aistė Diržytė

UAB Vadybos ir psichologijos institutas

 

 

lig.jpgPonas N., kadaise buvęs garsus visuomenės veikėjas, dienas leidžia senelių globos namuose. Paklaustas apie savo gimimo datą, vargiai gali ją prisiminti. Nors anūkė lanko jį beveik kas dvi savaites, kiekvieną kartą, kai ji pasirodo tarpduryje, jis pažvelgia į ją nustebęs ir mandagiai paklausia: “Labai malonu, kad užėjote. Ko Jūs, panele, ieškote?” Jis nebeprisimena, kur anksčiau gyveno, nei kas jo draugai. Jis gali visą dieną dieną sėdėti supamojoje kėdėje, bet kai vakare slaugė paklausia apie savijautą, jis sakosi esąs nepaprastai pavargęs. Kartais jis netikėtai ima verkti. Arba nei iš šio nei iš to juokiasi, žiūrėdamas pro langą. Jo ligos istorijoje įrašyta – Alzheimerio tipo demencija.  

Demencijų priežastys 

Lotynų kalbos žodis demencija (“dementia”, lot.) lietuvių kalboje reikštų “beprotybę”. Psichiatrijoje demencija apibrėžiama kaip psichinių funkcijų, ypač mąstymo ir atminties, sutrikimas. Jis labai apsunkina kasdieninį gyvenimą, trukdo prisitaikyti prie socialinės aplinkos. Demencija nėra liga, bet grupė simptomų, kurie būdingi sergant tam tikromis ligomis.

Demencijas gali sukelti sunkios galvos smegenų traumos, augliai, alkoholizmas, kraujagyslių ligos, kai kurios pavojingos infekcijos. Įtaką gali daryti ir paveldimumas. Demencijų paplitimas didėja žmonėms senstant. Senatvine demencija serga apie 5 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų ir 20 proc. – vyresnių nei 80 metų amžiaus.  

Alzheimerio liga 

Viena dažniausių demencijos priežasčių – Alzheimerio liga. Alzheimerio tipo demencijos sudaro 70 proc. visų demencijų atvejų. Ankstyvosiose susirgimo stadijose simptomai gali būti gana subtilūs. Pavyzdžiui, sulėtėja kasdieninių užduočių atlikimas, pasireiškia vangumas, atminties netikslumai, dažnai nukrypstama nuo pokalbio temos arba nuolat perpasakojami tie patys įvykiai. Ligai progresuojant, psichika gali pakisti taip stipriai, kad žmogus ims nebepažinti savo artimųjų ir jam bus reikalinga nuolatinė slauga. 

Kraujagyslinė demencija 

 Kraujagyslių ligos - antra pagal dažnumą demencijos priežasčių, sudaranti 20 proc. visų atvejų. Alzheimerio tipo ir kraujagyslinė demencijos dažnai pasireiškia kartu. Be to, būtent kraujagyslių ligos gali paskatinti susirgimą Alzheimerio liga.

Demencijos taip pat gali pasireikšti vėlyvosiose Parkinsono ligos stadijose. Parkinsono liga – progresuojantis centrinės nervų sistemos susirgimas, kurio pagrindiniai simptomai – drebėjimas, sąnarių sustingimas, kalbos sutrikimai, sunkumas pradėti fizinius judesius. Gydytojus neramina tai, jog kai kurie vaistai, padedantys pašalinti fizinius simptomus, gali paaštrinti demenciją. 

Demencijas sukelia ir alkoholizmas 

Jaunesniame amžiuje demencijas gali sukelti alkoholizmas, ypač jei žmogus prastai maitinasi. Tuomet labai pablogėja atmintis, sutrinka sugebėjimas planuoti, organizuoti, pakinta bendravimas su aplinkiniais. Nustojus vartoti alkoholį, mąstymo ir atminties funkcijos gali pagerėti. Toksinį alkoholio poveikį riboja B grupės vitaminai, ypač tiaminas. 

Infekcijos ir augliai 

Demencijos gali pasireikšti ir susirgus sunkiomis infekcinėmis ligomis, įskaitant AIDS. Pagrindiniai simptomai – apatija, vangumas, pasimetimas, užmaršumas, sunkumas koncentruoti dėmesį, emocinis labilumas, ilgalaikiui gali atsirasti nevalingi judesiai, silpnumas galūnėse.

Demencijas gali sukelti ir augliai smegenyse, hidrocefalijos, sunkios galvos smegenų traumos, ypač jei žmogus išbuvo ilgesnį laiką be sąmonės. 

Pseudo-demencija 

Kartais pasitaiko, jog žmogų vargina simptomai, panašūs į demencijos simptomus, pavyzdžiui, užmaršumas, įvairūs mąstymo sutrikimai, bet tai nėra tikroji demencija. Tokie simptomai dažnai yra sukelti arba vitaminų stygiaus (dažniausiai, B12) ir hormoninių sutrikimų, arba psichologinių priežasčių. Jie gali būti išgydyti.

Senatvė nėra demencijos priežastis 

Nors demencijos dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, senatvė jokiu būdu nėra demencijos priežastis, bet tik rizikos veiksnys. Be to, kartais pasitaikantys faktų užmiršimai jokiu būdu nerodo, kad demencija jau čia pat. Sergant demencija, atminties klaidos yra ypatingai ryškios, simptomai nuolat progresuoja, ir nėra tik atsitiktiniai. 

Jei slaugote ligonį 

Rūpintis demencija sergančiu žmogumi yra tikrai nelengva. Jei tai daro vienas asmuo, jis gali ilgainiui pradėti jausti didelį išsekimą, nuovargį, tapti dirglus. Norint to išvengti, patartina susirasti žmogų, su kuriuo būtų galima pasidalinti sunkumais ir išgyvenimais. Galima kreiptis į gimines, draugus, gal net kaimynus. Savo bėdas galima aptarti su psichologu, ligonio gydytoju ar socialiniu darbuotoju. Labai patartina paieškoti informacijos, ar jūsų mieste nėra kokio nors klubo ar savipagalbos grupės, į kurią susirenka panašaus likimo žmonės.

 Gydymas 

Suvokimo, mąstymo ir atminties funkcijų sutrikimai sergant įvairių tipų demencijomis yra nelengvai gydomi. Vis dėlto dabar medicina kuria preparatus, kurie sugebės ligoniams grąžinti sutrikusias pažinimo ir atminties funkcijas bei sustabdys tolimesnį jų nykimą. Demencijos gydyme naudojami preparatai, kurie gerina smegenų kraujotaką, apsaugo nuo galimos nervų ląstelių žūties (stipriau net už vitamino E poveikį), teigiamai veikia atmintį ir mąstymą.