Kaip veikia panika?
© Dr. Aistė Diržytė
UAB Vadybos ir psichologijos institutas
Sąvoka „panika“ kilusi iš graikų mitologinio dievo vardo Panas (gr. Παν). Romėnų mitologijoje jo atitikmuo yra Faunas, krikščioniškoje literatūroje Panas dėl išvaizdos (ragai, ožio barzda ir pan.) prilyginamas "piktajai dvasiai".
Kas yra panika psichologiniu požiūriu?
Psichologinėje literatūroje išskiriamos kelios sąvokos „panika“ reikšmės: kraštutinis baimės ir nerimo jausmas (sinonimas – siaubas), susijęs su atitinkama situacijos interpretacija, staigi masinė numatomų įvykių baimė ir su tuo susijęs nerimas (“teroristų baimė”, “mirtinos ligos baimė”, “paukščių gripo baimė” ir t.t.) (sinonimas – išgąstis), ekstremalus distresas, stipraus emocinio sujaudinimo būsena, galinti paskatinti neadekvatų elgesį tam tikroje situacijoje. Visiems psichologinėje literatūroje išvardintiems panikos apibrėžimams būdinga tai, jog minimas neigiamo emocinio sužadinimo faktorius. Neigiamas emocinis sužadinimas yra tai, kas skatina neadekvačiam elgesiui.
Ar panika pasireiškia tik žmonėms?
Įdomu, kad panikos fenomenas pasireiškia ne tik žmonėse, bet ir gyvūnuose. Kelis tūkstančius metų prieš Kristų gyvūnų masinės panikos sukėlimas buvo viena iš medžioklės strategijų. Garsais, vizualiniais efektais buvo galima pasiekti, kad išsigandusi medžiojamų gyvūnų banda nubėgtų link uolų ir užsimuštų.
Ar panika “užkrečiama”?
Panika, psichologų teigimu, yra „užkrečiama“: ji labai lengvai persiduoda tiek iš gyvūno gyvūnui, tiek iš žmogaus kitam žmogui. Panika „užsikrėtusi“ minia tampa „savi-destruktyvi“: nekontroliuoja elgesio, veikia iracionaliai. Bet žmonės, skirtingai nei gyvūnai, panikos atveju tam tikromis priemonėmis gali sukontroliuoti savo elgesį. Tos priemonės – konstruktyvios mintys.
Kokia panikos priežastis?
Panikos priežastis – grėsmės, pavojaus savo ir „reikšmingų kitų“ saugumui, sveikatai, gyvybei suvokimas. Kognityvinės krypties psichologų teigimu, pagrindinė individualios ir masinės panikos priežastis – katastrofizuojančios mintys. Būtent mintys („Aš nesaugus“, „Man ar mano šeimai gali atsitikti kažkas blogo“) apie pavojų apsprendžia negatyvias emocines ir elgesio reakcijas.
Ar panika susijusi su nežinomybės baime?
Mūsų laikais, kaip rodo psichologiniai tyrimai, nežinomybės baimę turi apie 20 proc. žmonių populiacijos. Tokių žmonių protas reikalauja šimtaprocentinių garantijų. Marketologai šį mąstymo ypatumą išnaudoja ant reklaminių skelbimų dėdami emblemas su užrašu „100% guaranteed”. Jei paanalizuotume tokių žmonių nuostatas ir įsitikinimus, pamatytume, kad visiems jiems būdingas galimos grėsmės įvairiuose įvykiuose, objektuose, reiškiniuose įžvelgimas, ir jie turi padidintą žinojimo, aiškumo, situacijų kontrolės poreikį. Gali būti, kad žmogus išgyveno tokias gyvenimo patirtis, kurios buvo netikėtos ir skaudžios, patyrė realią žalą situacijose, kurių rizikos nebuvo įvertinęs, arba kažkas iš to žmogaus aplinkos (ar pavyzdžiai iš visuomenėje vykstančių procesų) patyrė kažką panašaus, ir asmuo interiorizavo analogišką situacijos vertinimą, pradėdamas ypatingai pergyventi dėl galimų grėsmių.
Kaip panika susijusi su ekonomine situacija?
Pagal Barlow, panika pasireiškia tada, kai situacijos ar gyvenimo įvykiai interpretuojami kaip galintys pažeisti biologinę, psichologinę, socialinę, finansinę pusiausvyrą. Finansinis saugumas yra vienas iš svarbių poreikių, kurio neužtikrinimas tam tikrai visuomenės daliai gali būti psichologiškai lemtingas. Sužinojus apie finansinį praradimą arba nesaugumą, kai kuriems žmonėms prasideda panika. Kliniškai ji gali pasireikšti net svaigimo, silpnumo ar alpimo reakcijomis, tachikardija, drebuliu, prakaitavimu, pykinimu, abdominaliniu diskomfortu, depersonalizacija ar derealizacija, karščio ar šalčio krėtimu, krūtinės skausmu ar diskomfortu, mirties ar išprotėjimo baime (DSM-III-R).
Kaip panikos apimtas žmogus interpretuoja realybę?
Panikos mokslinės teorijos teigia, kad panika yra įvairių informacijos vienetų katastrofiška interpretacija. Asmuo pradeda galvoti apie grėsmes, šios mintys iššaukia dar didesnį nerimą, gali paryškėti somatiniai ir psichologiniai nerimo simptomai (širdies plakimas, dusulys, drebulys, karštis, šaltis, virpulys, didėjanti įtampa, baimė ir t.t.). Mintys apie galimą pavojų saugumui kelia intensyvias nerimo ir baimės emocijas, nes išlikimas (gyvybė) yra vienas bazinių žmogaus instinktų, o saugumas – antras pagal svarbą iš pagrindinių žmogaus poreikių (A. Maslow). Taigi realybė interpretuojama kaip nesaugi, pavojinga.
Ar tokiais atvejais veikia argumentai?
Argumentai yra tai, kas turi ypatingos reikšmės grėsmės suvokimo ir baimių neutralizavimui. Argumentai padeda geriau įvertinti situacijos riziką, bet jie turi būti stiprūs, svarūs, žmogus turi jais patikėti, kad ankstesnę baimę pakeistų atsipalaidavimas. Tiesa, yra vienas “bet” - sava patirtis mums atrodo “tikresnė” ir “teisingesnė” už tegu ir rimčiausius kitų argumentus… Jeigu taip yra - pravartu pasidomėti kognityvine elgesio terapija.
