2016 m. liepos mėn.
Nors Lietuvoje įtvirtinta pagarba žmogaus teisėms, visgi visuomenėje stipriai reiškiasi įvairios prievartinio bendravimo formos. 2011 metais Lietuvoje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimiausioje aplinkoje įstatymas, kuriuo įtvirtinta, kad smurtas yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas. Deja, tyrimų duomenimis, daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę vieną ar kitą smurto formą, o smurto patirtis turi fiziškai, psichologiškai bei socialiai žalojantį poveikį, padidina antrinio trauminio streso tikimybę. Lietuva pirmauja Europoje pagal moksleivių patyčių, smurto ir agresijos pasireiškimo, nelaimingumo ir savižudiškų ketinimų / veiksmų rodiklius. Nors nuo 1994 m. iki 2015 m., Lietuvoje patyčių mastas žymiai sumažėjo (nuo 41,7 proc. iki 28 proc. tarp berniukų bei nuo 39,5 proc. iki 26,5 proc. tarp mergaičių), pagal patyčias patyrusių mergaičių skaičių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje, o vertinant mokinių agresijos kitų bendraamžių atžvilgiu dažnį, Lietuvos berniukai pirmauja tarp visų tirtų valstybių (remiantis Statistikos departamento ir EUROSTAT duomenimis). Lietuvoje patyčių problemą bandoma spręsti įvairiomis programomis, pavyzdžiui, „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Olweus“, tačiau statistika rodo, kad problemos sprendimui reikalinga nauja strategija. Lietuvoje taip pat paplitusi prievartinė pozicija savęs atžvilgiu, pasireiškianti savęs niekinimu, savęs žalojimu, suicidiniais bandymais. Aukšti smurto apraiškų mokyklose rodikliai gali reikšti, kad Lietuvos moksleiviai gyvena atjautos stokojančioje aplinkoje, formuoja destruktyvų, prievartinį santykį su savimi, kitais ir gyvenimu, o tai gali neigiamai paveikti mokymosi motyvaciją bei pasiekimų rodiklius. Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje nurodoma, jog Lietuvoje stebima mokymosi motyvacijos stoka, išreikštas interesas, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškas asmenybes, norinčias siekti naujų žinių ir tobulėti, gebančias prisiimti atsakomybę už save, o tai susiję su išskirtiniais reikalavimais švietimo specialistams, nes jų asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas, noras tobulėti, gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos švietimo sėkmės garantas. Mokinių pasiekimai, geranoriškumas (atjauta, smurto apraiškų nebuvimas), motyvacija mokytis gali priklausyti nuo procesų klasėje valdymo kokybės, o šie labai priklauso nuo švietimo darbuotojų asmenybės erudicijos, gyvenimo filosofijos, atjautos kaip nuoširdaus susirūpinimo vaiko gerove, ir svarbiausia - gebėjimų išreiškiant atjautą konkrečiu elgesiu - bendravimo/bendradarbiavimo su mokiniais. Neprievartinis bendravimas yra bendravimas, kurio metu nenaudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas. Šis bendravimo metodas remiasi prielaida, jog žmonės iš prigimties nėra linkę elgtis agresyviai, tačiau tokio elgesio jie išmoksta iš kitų visuomenės narių. Įsisavinę neprievartinio bendravimo principus žmonės bendrauja kur kas efektyviau, atviriau, pagilinamas žmonių tarpusavio ryšys.
Tyrimai Norvegijoje ir kitose šalyse yra parodę, kad švietimo specialistai gali stokoti neprievartinio bendravimo gebėjimų, nors šie yra demokratijos, taikos pasaulyje, smurto nebuvimo mokymosi įstaigose ir visuomenės klestėjimo pagrindas. Būtent todėl Norvegijoje prievartinio santykio su savimi ir kitais problematika sprendžiama valstybiniu lygmeniu: bendradarbiaujant mokslo ir švietimo institucijoms, Oslo Universitetui ir Neprievartinio bendravimo centrui, buvo adaptuota Rosenberg Marshall Neprievartinio bendravimo metodika (NVC, non - violent communication), su kuria supažindinami Norvegijos švietimo ir ugdymo įstaigų specialistai, pradedant vaikų darželių auklėtojais ir baigiant tęstinio suaugusiųjų mokymo centrų darbuotojais.
Tokia programa užtikrina ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius rezultatus - ne tik pagerėja ugdytojų ir ugdytinių komunikacija, skatinanti mokymosi motyvaciją, tačiau taip pat formuojasi ilgalaikiai pozityvūs gyvenimo įgūdžiai.
Džiugu, kad programa „Neprievartinio bendravimo metodikos taikymas ugdymo procese“, pagrįsta Norvegijos patirtimi ir atliepianti Lietuvos poreikius mažinti smurtą mokyklose, vykdoma jau ir Lietuvoje. Programą įgyvendina UAB Vadybos ir psichologijos (VIP) institutas. Programa vykdoma konsultuojant švietimo sistemos darbuotojus visoje Lietuvoje dėka įgyvendinamo projekto „Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų neprievartinio bendravimo kompetencijos ugdymas“, projekto numeris EEE-LT08-ŠMM-01-K-02-005. Projektas finansuojamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą programą LT08 „EEE stipendijų programa“. Įgyvendinant projektą, 2016 m. liepos mėnesį suorganizuotos keturios konsultacijos Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Marijampolės apskričių švietimo sistemos darbuotojams. Vieno konsultacijų renginio trukmė – 32 ak. val.
Konsultacijos taip pat planuojamos organizuoti ir 2016 m, rugpjūčio mėnesį Telšių, Klaipėdos ir Alytaus apskričių švietimo darbuotojams. Kviečiame dalyvauti!
Projekto vykdytojas
UAB Vadybos ir psichologijos (VIP) institutas
2016 m. rugpjūčio mėn.
2016 m. rugpjūčio mėn. vyko konsultacijos Telšių, Klaipėdos, Alytaus apskričių švietimo darbuotojams.
„Žmonių meilė ir šiluma yra stipru“
Ramunė Karlonienė, „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė
Pagal Europos ekonominės erdvės fiansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą programą vykdomas projektas „Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų neprievartinio bendravimo kompetencijų ugdymas“ pasiekė ir Druskininkų pedagogus. Rugpjūčio 22-25 dienomis Švietimo centre vyko seminaras „Neprievartinio bendravimo metodikos taikymas ugdymo procese“. Dvidešimt skirtingų dalykų pedagogų ir lopšelio darželio „Bitutė“ auklėtojų , likus gerai savaitei iki mokslo metų pradžios, ugdėsi kompetencijas psichlogijos srityje.
Sokratas ir mes
Mūsų vadovė jau susitikimo pradžioje išsakė būsimo darbo gaires ir, žinoma, suintrigavo skeptiškai nusiteikusius: kuo bus dalinamasi, negalėtume patys atrasti internete. Pirmą dieną pradėjome praktine užduotimi, per kurią kiekvienas dalyvis turėjo galimybę žymėtis kolegų pastebėjimus apie save. Tokiu būdu susilipdėme kiekvieno mūsų „Psichologinį profilį kitų akimis“. Kėlėmės laiko mašina į praeitį ir ateitį, apvedę savo plaštakas popieriuje, simboliais žymėjomės stipriausius troškimus ir siekius. Antrą darbo dieną vyko stebėjimas ir savianalizė naudojant pratimą „Kas atsitiko tarp?“. Minčių srautu rašėmės geruosius įspūdžius, išsiaiškinome savosios kontrolės lakursus, tokiu būdu lengvai suvokdami psichologinių žingsnelių savęs link esmę. Trečią dieną, jau ganėtinai atsipalaidavę ir sužavėti, kūrėme emocijų „apibrėžimus“ ir jųjų poveikį žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai. Ernesto Hemingvėjaus citata „Neklausk, kam skambina varpai“ leido suprasti skirtingas žmogaus pasaulio psichologines talpas. Ypač įdomu buvo klausyti apie pasaulio mokslininkų Martino Seligmano, Danielio Kahnemano, Maršalo B. Rozenbergo darbus. O minčių, kurias išgirdome pasakų – istorijų – pavyzdžių būdu, samprata, manau, daugeliui liks suvokime visam gyvenimui. Pavyzdžiui, pasakojimas apie mokinį, prašantį Sokrato išmokyti jį išminties. Mąstytojas panardino mokinio galvą į vandenį ir stipriai laikė, laukdamas, kada gi šiam pristigsią oro ir pats išsilaisvinsiąs iš mokytojo rankų. O pamoka tokia: kai tau, žmogau, trūks išminties taip, kaip šiuomsyk mokiniui trūko oro po vandeniu, tada tu ją (išmintį) ir turėsi.
Ilgai dirbome tiek ieškodami žodžių žmogaus poreikiams apibūdinti, tiek juos, mūsų galva, svarbius poreikius, apibrėždami bei kūrybiškai demonstruodami.
Jei reiktų apibendrintai pasakyti, ko išmokome per keturias dienas, tai būtų meilė kitam žmogui. O jei reiklesnis skaitytojas pamanys, kurgi čia pedagogika, tai priminsiu: visi savo atžalom linki puikių mokytojų, tik štai kelias tokio idealo link yra sunkus ir jam, mokytojui, labai reikia tiek paskatos, tiek gerų metodinių psichologinių užsiėmimų, tiek dvasios ramybės.
2016 m. rugsėjo mėn.
Mokslinė konferencija „Atjaučianti komunikacija švietimo įstaigoje: kaip tai pasiekti?“
2016 m. rugsėjo mėn. 22 d. MRU LAB Socialinių inovacijų laboratorijose vyko projekto „Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų neprievartinio bendravimo kompetencijos ugdymas“, Nr. EEE-LT08-ŠMM-01-K-02-005 (projektas finansuojamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą programą LT08 „EEE stipendijų programa“) konferencija. Konferencijoje dalyvavo 63 dalyviai iš įvairių Lietuvos švietimo įstaigų.
Nors Lietuvoje įtvirtinta pagarba žmogaus teisėms, visgi visuomenėje stipriai reiškiasi įvairios prievartinio bendravimo formos. 2011 metais Lietuvoje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimiausioje aplinkoje įstatymas, kuriuo įtvirtinta, kad smurtas yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas. Deja, tyrimų duomenimis, daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę vieną ar kitą smurto formą, o smurto patirtis turi fiziškai, psichologiškai bei socialiai žalojantį poveikį, padidina antrinio trauminio streso tikimybę.
Lietuva pirmauja Europoje pagal moksleivių patyčių, smurto ir agresijos pasireiškimo, nelaimingumo ir savižudiškų ketinimų / veiksmų rodiklius. Nors nuo 1994 m. iki 2015 m., Lietuvoje patyčių mastas žymiai sumažėjo (nuo 41,7 proc. iki 28 proc. tarp berniukų bei nuo 39,5 proc. iki 26,5 proc. tarp mergaičių), pagal patyčias patyrusių mergaičių skaičių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje, o vertinant mokinių agresijos kitų bendraamžių atžvilgiu dažnį, Lietuvos berniukai pirmauja tarp visų tirtų valstybių (remiantis Statistikos departamento ir EUROSTAT duomenimis).
Lietuvoje patyčių problemą bandoma spręsti įvairiomis programomis, pavyzdžiui, „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Olweus“, tačiau statistika rodo, kad problemos sprendimui reikalinga nauja strategija. Lietuvoje taip pat paplitusi prievartinė pozicija savęs atžvilgiu, pasireiškianti savęs niekinimu, savęs žalojimu, suicidiniais bandymais.
Aukšti smurto apraiškų mokyklose rodikliai gali reikšti, kad Lietuvos moksleiviai gyvena atjautos stokojančioje aplinkoje, formuoja destruktyvų, prievartinį santykį su savimi, kitais ir gyvenimu, o tai gali neigiamai paveikti mokymosi motyvaciją bei pasiekimų rodiklius.
Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje nurodoma, jog Lietuvoje stebima mokymosi motyvacijos stoka, išreikštas interesas, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškas asmenybes, norinčias siekti naujų žinių ir tobulėti, gebančias prisiimti atsakomybę už save, o tai susiję su išskirtiniais reikalavimais švietimo specialistams, nes jų asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas, noras tobulėti, gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos švietimo sėkmės garantas.
Mokinių pasiekimai, geranoriškumas (atjauta, smurto apraiškų nebuvimas), motyvacija mokytis gali priklausyti nuo procesų klasėje valdymo kokybės, o šie labai priklauso nuo švietimo darbuotojų asmenybės erudicijos, gyvenimo filosofijos, atjautos kaip nuoširdaus susirūpinimo vaiko gerove, ir svarbiausia - gebėjimų išreiškiant atjautą konkrečiu elgesiu - bendravimo/bendradarbiavimo su mokiniais. Neprievartinis bendravimas yra bendravimas, kurio metu nenaudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas.
Šis bendravimo metodas remiasi prielaida, jog žmonės iš prigimties nėra linkę elgtis agresyviai, tačiau tokio elgesio jie išmoksta iš kitų visuomenės narių. Įsisavinę neprievartinio bendravimo principus žmonės bendrauja kur kas efektyviau, atviriau, pagilinamas žmonių tarpusavio ryšys.
Tyrimai Norvegijoje ir kitose šalyse yra parodę, kad švietimo specialistai gali stokoti neprievartinio bendravimo gebėjimų, nors šie yra demokratijos, taikos pasaulyje, smurto nebuvimo mokymosi įstaigose ir visuomenės klestėjimo pagrindas.
Būtent todėl Norvegijoje prievartinio santykio su savimi ir kitais problematika sprendžiama valstybiniu lygmeniu: bendradarbiaujant mokslo ir švietimo institucijoms, Oslo Universitetui ir Neprievartinio bendravimo centrui, buvo adaptuota Rosenberg Marshall Neprievartinio bendravimo metodika (NVC, non - violent communication), su kuria supažindinami Norvegijos švietimo ir ugdymo įstaigų specialistai, pradedant vaikų darželių auklėtojais ir baigiant tęstinio suaugusiųjų mokymo centrų darbuotojais.
Tokia programa užtikrina ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius rezultatus - ne tik pagerėja ugdytojų ir ugdytinių komunikacija, skatinanti mokymosi motyvaciją, tačiau taip pat formuojasi ilgalaikiai pozityvūs gyvenimo įgūdžiai.
Džiugu, kad programa „Neprievartinio bendravimo metodikos taikymas ugdymo procese“, pagrįsta Norvegijos patirtimi ir atliepianti Lietuvos poreikius mažinti smurtą mokyklose, vykdoma jau ir Lietuvoje.