Institute of Management and Psychology

 

Pradinis

lotus-clipart-animation-7.gif

Instituto misija – švietimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagalba stiprinti visuomenės gerovę, padėti atskleisti asmeninį ir organizacijų potencialą.

Instituto vizija – asmens, organizacijų, visuomenės klestėjimas.

Instituto veikla įkvėpta Dr. Marshall Rosenberg, Dr. Fred Luthans, Dr. Danah Zohar, Dr. Kazuo Inamori, Dr. Otto Scharmer, Dr. Martin Seligman, Dr. Christopher Peterson, Dr. Aaron Beck, Dr. Albert Ellis, Dr. Paul Ekman, Dr. Ed Diener ir kitų mokslininkų darbų.

 


 

pakalbekime.PNG Pasikalbėkime apie šiandien: psichoterapinis žaidimas / Aistė Diržytė. Vadybos ir psichologijos institutas, 2018. - 112 p.  ISBN 978-609-96018-0-9. 

Šis psichoterapinis žaidimas skirtas poroms, šeimoms, šeimynoms, draugams, jaunimui ir visiems, kurie nori laimingo gyvenimo. Jį galima žaisti ir vienam, dienoraštyje atsakinėjant į klausimus iš kiekvienos klausimų grupės. Geriausia, kai „Pasikalbėkime apie šiandien“ žaidžiamas su kitu žmogumi arba žmonių (2-8) grupe. Žaidimą sudaro 108 klausimai - pratimai. Žaisdami šį žaidimą, dalyviai tampa „psichoterapeutais“ kitiems arba patys sau, padeda suvokti emocijas, patirtis, dienos įvykių psichologinį poveikį, tai, kas gyvenime svarbu, kas teikia laimę, suteikia gyvenimui prasmę. Daugiau informacijos: zaidimai@vipinstitutas.lt



 

images_19.jpgKai skauda dantį, kojas ar galvą, paprastai ką nors darome: geriame vaistus arba kreipiamės į gydytoją. Bet jei jaučiamės nepakankamai laimingi, pervargę, "perdegę" nuo darbų ar santykių, pagalvojame: "būna ir blogiau", "nieko tokio, praeis". Ar galite įsivaizduoti save mąstantį taip: "nieko tokio, kad siaubingai gelia dantį ar galvą - žmonės gyvena ir be kojų, nereikia man tų vaistų"? Kai mums fiziškai skauda, mes tiesiog imame veikti. O psichologinis skausmas daro gyvenimui ne mažesnę žalą nei fizinis, - abu jie vagia laiką ir energiją, kurią galėtume skirti konstruktyviems ar džiaugsmingiems dalykams... plačiau


 

 images_13.jpgEmocijų tyrinėtojas P.Ekman, kurio mokslinio modelio pagrindu buvo sukurtas serialas „Melo teorija“ (angl., „Lie to me“), teigia, kad net gyvūnai savo elgesiu gali išreikšti atjautą kitiems gyvūnams. Suaugusios beždžionės padeda mažylėms užlipti į medžius, dalinasi maistu net ne su savo vaikais. Be to, dar Čarlzas Darvinas aprašė istoriją apie seną aklą pelikaną, kurį maitino kiti pelikanai. Taigi, ar verta apie atjautą svarstyti, jei jos pasireiškimas „įrašytas“ biologinėje prigimtyje? Vis dėlto, žinomi atvejai, kai žmonės visiškai neišreiškia atjautos, slapčia arba atvirai netgi mėgaujasi kitų fizine, psichologine, dvasine kančia. Tokie asmenys gerai jaučiasi tyčiodamiesi iš kitų, menkindami, žemindami, niekindami, arba bent jau šmeiždami, apkalbėdami... plačiau


 

download.jpgKartais poros patiria išbandymų metą. Gyvenimas klostėsi kaip ir ramiai, santykiai – daugiau ar mažiau stabilūs, patenkinantys, tekantys pagal poros bendravimo ritmą ir įpročius. Ir štai staiga, visai netikėtai, kaip perkūnas iš giedro dangaus, drioksteli vaiko liga, negalia, būtinybė prižiūrėti sergančius ar mirštančius tėvus. Daugeliui porų tai yra tikras išmėginimas. Ir net nebūtina kalbėti apie poras. Kiekvienam tai būtų išmėginimas, ir jeigu žmogus jo neatlaiko – tampa piktas, susierzinęs, neramus, liūdnas, įsitempęs, sudirgęs, sunkiai kontroliuojantis emocijas... plačiau